Koldūnai su avinžirniais ir riešutų sviestu

Koldūnų gaminimas mums yra visos dienos atrakcija. Paprastai juos gamina Milda - ne paslaptis, kad ji pas mus yra geriausiai įvaldžiusi miltinius produktus, o aš tiesiog vaikštau iš paskos, viską tvarkau, plaunu, nepastebimai suvalgau pusę įdaro ir vis klausinėju, ar dar ilgai reikės laukt (nes jau 17 valanda, o pietų kaip nėra, taip nėra 😞. Bet kai jie jau lėkštėse... Šiltutėliai, minkštutėliai, o tas avinžirnių įdaras... Tas gaivus padažas... Vajezau. Tikrai labai rekomenduoju išbandyti mūsų įdarą - derinys iš pradžių gal pasirodys keistas, bet, patikėkit, jis puikiai veikia šiame patiekale.

Na, gana liaupsių, laikas veikti - žodis suteikiamas Mildai!

3 porcijoms reikia:

• 270-300 g a. r. kvietinių miltų
• 160 ml vandens
• aliejaus kepimui
• 80-100 g morkos (1 nedidelės morkos)
• 0,5 svogūno
• skardinės konservuotų avinžirnių
• 1,5 v. š. sojos padažo
• 1,5 v. š. žemės riešutų sviesto
• 2 v. š. maistinių mielių dribsnių
• žiupsnio pipirų
• žiupsnio druskos

Jogurtinis Tahini padažas:

• 1 v. š. sezamų sviesto „Tahini“
• 3-4 v. š. natūralaus (nesaldinto) sojų jogurto
• 1 v. š. citrinos sulčių
• žiupsnelio druskos
• žiupsnelio pipirų

Ką daryti?

1. Pasiruošti tešlą. Į didelį dubenį suberti ~270 g miltų, supilti vandenį. Pamaišyti, minkyti, jei tešla atrodo per lipni, dėti dar miltų. Vis minkyti, neskubant dėti daugiau miltų - nebent mėgstate kietus koldūnus. Na, o jeigu tešla vis dar be galo limpa ir matote, kad jos neišeis iškočioti, dėti dar miltų. Ir taip toliau.
2. Tešlą atidėti, lai ji pailsi nuo jūsų nuoširdaus minkymo.
3. Pasiruošti įdarą. Smulkiai supjaustyti svogūno pusę, stambiai sutarkuoti morką. Mesti šias daržoves į keptuvę, įkaitintą su aliejumi. Rapsų, nerafinuotu. Vis pamaišyti, tegul kepa, tegul morkytės pasikaramelizuoja, o svogūnų aromatas įsiskverbia į jūsų drabužius ir plaukus.
4. Atsikimšti avinžirnių skardinę, skystį įsipilti į stiklainį ir:

a) panaudoti skystį kepiniams rytoj arba poryt (pvz.: keksiukams) arba
b) eilinį kartą pamiršti apie šaldytuve rūgstantį skystį ir po 3 savaičių pastebėti išsipūtusį stiklainį.

1. Taigi avinžirnius susiberti į vidutinio dydžio dubenėlį. Įpilti sojų padažo, įkrėsti riešutų sviesto, įberti maistinių mielių dribsnių, pagardinti šviežiai grūstais pipirais. Sukrėsti pasikaramelizavusias morkytes su svogūnais ir visą šią avinžirnių mišrainę išmaišyti. Saugoti nuo praeivių, nes jie, užuodę riešutinį-morkinį-cibulinį-žirninį aromatą, nesusivaldo.
2. „Mišrainę“ dabar reikia paversti įdaru - arba sumalti su rankiniu blenderiu, arba sutraiškyti kokiu nors agregatu, pvz., buteliu, kočėlu, kitu traiškančiu prietaisu. Dovilė mėgsta labiau sutrintą, aš labiau sutraiškytą. Taip ir gimsta nesantaika.
3. Užvirti vandenį, pasūdyti.
4. Tešlą padalyti į 2 arba keturias dalis - priklauso nuo jūsų stalviršio ploto, skirto kočiojimui. Tešlą iškočioti, pasirinkti didesnio skersmens stiklinę ir ją įspausti tešlon. Į tešlos skrituliukus dėti po šaukštelį įdaro, lenkti pusiau, užspausti, padailinti šakutės įspaudais.
5. Dėti į verdantį vandenį, palaukti kol iškils ir pavirti dar apie 2 minutes. Visada geriausia paragauti, prieš visus koldūnus iš vandens ištraukiant.
6. Ant greitųjų pasiruošti padažą. Sumaišyti padažo ingredientus, padažo skystumą reguliuoti įdedant daugiau arba mažiau sojų jogurto. Galutinis padažas turi gautis maždaug majonezo konsistencijos.
7. Patiekti karštus su jogurtiniu tahini padažu.

Veganiškas tepamas sūrelis

Yra daugybė veganiško „sūrio“ receptų, bet garantuojam, kad paprastesnio už šį nerasit!

Ką daryti:

1. Nusipirkti natūralaus sojų jogurto (mes perkam Prismoje „Rainbow“ firmos, bet gal yra ir kur nors kitur).

2. Ant dubens uždėti duršlioką (liet. kiaurasamtį), ant jo patiesti marlę (liet. marlę) ir ant jos sukrėsti jogurtą. Marlės kraštais užkloti jogurtą ir palikti ant duršlioko šaltai per naktį (arba per dieną).

3. Sūrį nuo marlės perkelti į kokį nors patogesnį indą, įdėti žiupsnį druskos ir įmaišyti norimų skonių. Mes įmaišėm šviežių (šaldytų) krapų, petražolių ir čiobrelių.

4. Tepti ant bet ko ir netikėti tuo, ką valgot.

Video pamoka iš „Vegan corner“:

https://www.youtube.com/watch?v=oS9UdTIuW7Y

Mielinis pyragas

Būna dienų lyg tyčia, būna dienų, kad išsikepi nuostabaus kvapo ir skonio kepinį ir kitą dieną jo jau nelieka. Tad šį pyragą rekomenduojame kepti visiems sveiko proto žmonėms, kurie sugeba susilaikyti, nes mes tai suvalgėm per du kartus...

Reikės:

• 3,5 stiklinės kvietinių miltų (naudota 2 stiklinės ekstra miltų ir 1,5 stiklinės paprastų);
• 0,5 stiklinės sojų jogurto;
• 2 a. š. su kaupu sausų mielių;
• 1 stiklinė šilto (ne karšto) sojų pieno;
• žiupsnelis druskos;
• 1 a. š. kepimo miltelių;
• 4 v. š. su kaupu cukraus (+1 a. š. cukraus mielėms);
• 1 a. š. su kaupu vanilinio cukraus;
• 100 g ekologiško palmių aliejaus arba kokoso aliejaus (tikriausiai galima bandyti ir su kitokiu aliejumi);
• 1 stiklinė razinų, džiovintų kriaušių, slyvų.

Sausas mieles ir 1 a. š. cukraus dubenyje užpilti šiltu pienu ir išplakti, sijojant suberti 1 stiklinę ekstra miltų ir vėl išplakti (plakimo šluotele arba mikseriu). Palikti šiltai.

Tuo metu kitame dubenėlyje išplakti jogurtą su 4 v. š. cukraus, sudėti vanilinį cukrų, kepimo miltelius ir gerai išmaišyti. Dėti stiklinę ekstra miltų (vėlgi sijojant!) ir gerai išmaišyti.

Kai pirmoji masė bus gerokai pakilusi ir puri, sumaišyti abi mases, dėti dar 1,5 stiklinės sijotų miltų. Pradėti minkyti, supilti išlydytą palmių arba kokosų aliejų, suberti karštame vandenyje mirkytas razinas ir kitus džiovintus vaisius. Kantriai minkyti apie 10 minučių, kol masė taps elastinga. Jeigu tešla nepakankamai standi minkymui, pabarstyti miltais ir dar truputėlį paminkyti. Tik nepadauginti miltų, kad netaptų kieta.

Minkinį sudėti į formą su skyle viduryje ir padėti šalia kaistančios orkaitės (užkaisti 220C). Po 15 min dėti į orkaitę ir kepti apie 35-40 min. Stebėti nuostabų vaizdą orkaitėje, kaip pyragas sekundėmis auga.

Prieš valgant leisti bent truputėlį atvėsti, kad ir kaip sunku būtų.

Šis pyragas lengvas ir purus kaip Velykų sniegas, suvalgomas staigiai ir su polėkiu, kaip Velykų kruša.

Bevarškėčiai - varškėčiai be varškės

Kai kuriems žmonėms tapus veganais sunku pamiršti sūrį, varškę ar kepsnio aromatą. Todėl yra kuriami pakaitalai, skoniu ir kitomis savybėmis primenantys pieno ar mėsos produktus. Mums tokio poreikio nėra, tiesiog nepasiilgstame, bet kartais netyčiom gaunasi kažkas, kas primena neveganišką maistą. Taip vieną kartą ir gavosi veganiški varškėčiai, kuriuos Dovilė pavadino bevarškėčiais. Varškėtiško skonio jiems suteikė sojų jogurto rūgštelė, o prie tekstūros prisidėjo namuose maltų avižų miltų birumas.

Dviems žmonėms reikia:

• 1 stiklinės avižų miltų
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• 1 v. š. maltų linų sėmenų (nebūtina)
• 1 v. š. cukraus (nebūtina)
• žiupsnio druskos
• 1 sunokusio banano
• 1 stiklinės sojų jogurto
• 2 v. š. aliejaus
• 2-3 v. š. vandens

Kaip gaminti?

1. Sumaišyti sausus ingredientus.
2. Į juos supilti jogurtą, aliejų, vandenį, sukrėsti šakute sutrintą bananą, 
3. Viską gerai išmaišyti; tešla turi būti gana tiršta (juk tai „varškėčiai“!), bet jeigu visai nekrenta nuo šaukšto, įpilti dar 1-2 šaukštus vandens.

Tešla prieš kepimą

Įkaitinti keptuvę, patepti ją aliejumi ir šaukštu krėsti tešlą. Bevarškėčius kepti ant vidutinės ugnies. Apversti, kai blyno kraštai parus.

Traškūs kalafijoro gabalėliai su Tzatziki padažu

Kartais taip sunku nuspręst, ką šiandien valgyti. Tokių egzistencinių klausimų kamuojamos, vaikščiojom „Prismos“ daržovių skyriuj, kol pamatėm gražų ir nedidelį kalafijorą. Nusprendėm, kad reikia imt, nes kažkur kažką skaitėm apie kažkokius orkaitėj keptus kalafijoro gabalėlius, tai ką nors sugalvosim pakeliui namo. Kaip nors ten juos išvoliosim, pakepsim ir valgysim su kokiu nors padažu. Traškių gabalėlių derinys su padažu taip skaniai suderėjo, kad vienu prisėdimu beveik viską ir sukirtom.

  Kalafijorų gabalėliams reikės viso labo:

• 1 nedidelės kalafijoro galvos,
• 4-5 v. š. avinžirnių miltų (arba kitokių, bet su jais gaminti nebandėm),
• visokių prieskonių: druskos, kokių nors ten česnakinių, žolelių (čiobrelių, baziliko) ir pan.

 Padažui:

• 250 ml natūralaus sojų jogurto (nesaldinto) – jo galima įsigyti PC „Prisma“ (Kaune būna tikriausiai tik Pilies „Prismoje“),
• 2 nedidelių agurkėlių,
• 1-2 skiltelių česnako,
• 1 v. š. citrinos sulčių,
• žiupsnio druskos ir pipirų.

Ką daryti? 

Kepti kalafijorus:

1. Susmulkinti kalafijorą iki kąsnio dydžio žiedynų, nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu (nežinom, kodėl nuplikėm – tiesiog intuityviai, bet jūs irgi būtinai nuplikykit :D).
2. Avinžirnių miltus sumaišyti su norimais prieskoniais ir, užpylus trupučiu vandens, gerai išmaišyti, kad neliktų gumulėlių. Tuomet įpilti dar vandens ir šaukštelį aliejaus – tiek, kad gauta tešla būtų tokio tirštumo kaip lietinių tešla.
3. Pamirkyti kalafijoro gabalėlius tešloje ir šiek tiek nuvarvintus dėti ant aliejumi pateptos kepimo skardos.
4. Kepti iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje tol, kol paviršius gražiai apskrus, o vidus suminkštės (apie 30 minučių, bet vis patikrinkit ir esant reikalui pavartykit, kad nepradėtų degt).

Valgyti šiltus, nes vėsdami nuo kalafijorų drėgnumo gali prarasti traškesį! Jei neturit reikiamų ingredientų Tzatziki padažui, iškepusius gabalėlius skanu valgyti tiesiog su kečupu arba kečupo-majonezo (veganiško!) mišiniu, bet mes primygtinai rekomenduojam išbandyti universalų Tzatziki padažą, tiksiantį valgyti ne tik su kalafijoro gabalėliais, bet ir, pvz., daržovių šiaudeliais, kukurūzų traškučiais ir šiaip visokias dalykais, prie kurių norisi rūgščiai gaivaus česnakinio padažo. Aišku, visada galima ir vieną šaukštais kabinti. :3

Tzatziki padažą pagaminti labai paprasta:

1. Burokine tarka sutarkuoti 2 agurkėlius. Jei labai sultingi – galima nusunkti, bet šiaip nebūtina.
2. Sumaišyti agurkus su sojų jogurtu, citrinos sultimis, druska ir pipirais, įspausti česnako pagal poreikį (1-2 skilteles).
3. Stengtis neiškabinti šaukštu, kol kepa kalafijorai.