Baklažanų suktinukai su tofu

Jūs turbūt vis tiek manim netikėsit, bet šiuos suktinukus tikrai lengva paruošti. Be to, aktyviai gamindami užtruksite labai neilgai - daugiausia tiesiog reikės laukti, kol baklažanas pasimarinuos, iškeps ir atvės. O šiaip kol baklažanas keps, galima pascrollinti feisbuką, įdarą sumaišysite per minutę, o suvyniosite viską per dvi. Truputį pamarinuotas keptas baklažanas suktinukuose sudalyvauja ne tik kaip transporto priemonė įdarui nukeliauti iki burnos, bet ir praturtina bendrą skonį, o įdaras - toks gaiviai pikantiškas, puikiai tiks visokiems socialiniams susibūrimams, kuriuose visi draugiškai alsuosite česnako aromatu. 

Gudrybė Nr. 1: jei neturite priėjimo prie šviežių graikinių riešutų ir netoleruojate nešviežių riešutų kartumo, vietoj jų receptuose galima naudoti karijas - jos mažiau karčios (dar liaudyje žinomas kaip pekanai), o skoninės jų savybės gana panašios į graikinių riešutų.

Gudrybė Nr. 2: jei tingite vynioti suktinukus, jų įdaras puikiai tiks kaip užtepėlė.

Reikės:

• 1 baklažano (~500 g)
• 150 g kieto tofu (pvz., Sojalita iš Rimi arba Bon Tofu iš Maximos)
• 60 g natūralaus sojos jogurto (be cukraus - pvz., Sojade iš Veggo/Maximos)
• 1 v. š. (arba 7 g) citrinos sulčių
• gera sauja šviežių arba šaldytų krapų
• 1/3 skiltelės česnako
• 20 g karijų arba graikinių riešutų
• žiupsnio pipirų, druskos pagal skonį (druskos berti neskubėkite, nes tofu irgi turi sūrumo)

Ką daryti:

1. Nupjovę abu baklažano galus supjaustykite jį išilgai - plonomis juostomis. Nieko tokio, kad juostos platėja - svarbiausia, kad jos būtų daugmaž vienodo storio. Tam labiausiai tinka dražovių pjaustyklė, bet gal jūs gabūs lygiai supjaustyti ir peiliu.
2. Į uždaromą indą susluoksniuokite baklažaną: dėkite eilę baklažano juostų, pabarstykite žiupsneliu druskos, papipirinkite, ant viršaus dėkit kitą eilę baklažano, vėl sūdykite, pipirinkite, kol taip sudėliosite visą baklažaną. Viskas atrodys sausa ir beprasmiška, bet uždenkite indą ir palikite baklažanus bent kelioms valandoms (geriausia - pernakt). Druska "išvarys" iš jų vandenį, todėl pastovėję baklažanai suminkštės, pasisūdys ir prie jų prikibs pipiriukai. Kitaip tariant, baklažanai nebus beskoniai. 
3. Popieriniu rankšluosčiu sugerti perteklinį baklažanų skystį, nepagailint šliūkštelti į įkaitusią keptuvę aliejaus ir kepti juos ant lėtos ugnies. Baklažanai kaip paklaikę sugers daug aliejaus - nepykite, bet toks gyvenimas. Susitaikykite su tuo ir švelniai apkepkite juos iš abiejų pusių. Baklažanus aš laikau iškepusiais tada, kai visos juostos spalva tolygiai patamsėja - nereikia laukti, kol jie stipriai paruduos.
4. Iškepusius baklažanus dėkite ant popierinio rankšluosčio ir sugerkite riebalų perteklių. Palikite pilnai atvėsti.
5. Iš pakuotės išimtą tofu truputį nusunkite. Rankomis arba šakute kuo smulkiau sutrinkite, supilkite citrinos sultis, sojų jogurtą ir gerai išmaišykite. Turite gauti vientisą, gana standžią, bet netrupančią masę. Jeigu masė pernelyg trapi - įdėkite dar truputį sojų jogurto. Išspauskite į tofu česnaką, suberkite smulkintus krapus, sukapotus riešutus (galima prieš tai švelniai paskrudinti), pipirus, nuoširdžiai viską išmaišykite, paragaukite ir, jei reikia, pasūdykite.
6. Ant baklažano juostos paskleiskite įdarą - labai daug nekraukite, nes sukant virs per kraštus. Vyniokite suktinukus beveik nespausdami. Jei jie sunkiai išlaiko neišsivynioję - dėkite mažiau įdaro arba persmeikite juos smeigtuku.

Viskas, skanaus! 

Miso lęšių užtepėlė

Šią užtepėlę Dovilė pavadino, atleiskite už keiksmažodį, Užtepėlė WTF. Nes paragauji, ir nesupranti, iš ko ana tokia įdomi ir turtinga. O turto gi prideda miso pasta! Užtepėlės pagrindas – raudonieji skaldyti lęšiai, o be miso dar yra gausybė pagardų: kepinti svogūnai su česnakais, džiovinti pomidorai, maistinės mielės. Va taip ir gaunasi užtepėlė WTF, kurią skanu valgyti ir šiltą, ir šaltą. Man ypač patiko ką tik pagaminta šilta užtepėlė ant šilto, traškaus ir minkšto, skrebučio.

Receptą perskaičiau Green Evi bloge.

Užtepėlė rankų darbo dubenėlyje NIEKO SAU

Reikės:

• 1 stiklinės raudonųjų lęšių
• 1 svogūno
• 2 skiltelių česnako
• 2 v. š. rapsų aliejaus
• 2 v. š. pomidorų pastos
• 1 v. š. baltojo vyno acto
• 1 v. š. sirupo
• 3 saulėje džiovintų pomidorų
• 2 v. š. maistinių mielių dribsnių
• 1 v. š. juodosios miso pastos Arche + 3 v. š. karšto vandens
• 3 v. š. citrinos sulčių
• prieskonių: maltų kalendros sėklų, įv. džiovintų žolelių, maltų juodųjų pipirų, paprikos miltelių
• 2 stiklinių sultinio

Ką daryti?

1. Pasigaminti sultinį. Aš, žinoma, jo nesigaminau iš daržovių, o tiesiog užviriau 2 stiklines vandens su šaukšteliu sultinio miltelių ir pora šaukštelių žolelinių/ česnakinių prieskonių. 😀
2. Svogūnus ir česnakus susmulkinti ir maišant pakepti rapsų aliejuje ant didelės ugnies, kol pagels. Naudoti keptuvę aukštesniais kraštais arba puodą.
3. Į kepančius svogūnus su česnakais supilti lęšius, o ant jų – sultinį. Sumaišyti, kad lęšiai paskęstų sultinyje. Virti, kol nebeliks vandens.
4. Nukelti nuo ugnies. Į šią lęšių košę suberti ir supilti visus likusius ingredientus – pomidorų pastą, actą, sirupą, pasmulkintus džiovintus pomidorus, mielių dribsnius, miso pastą, sumaišytą su karštu vandeniu, citrinos sultis ir prieskonius. Išmaišyti.
5. Mišinį sukrėsti į indą aukštais kraštais ir sutrinti blenderiu. Galima pasūdyti, jeigu nepakanka druskos iš sultinio.

Juodoji miso pasta Arche Hatcho Miso – 2 metus (!) fermentuotas sojų gaminys, gausus amino rūgščių, mineralų. Iš visų miso pastų, juodoji – paties stipriausio skonio, tad jos reikia visai nedaug, norint patiekalui suteikti išskirtinio skonio. Tinka marinatams, padažams, sriuboms, užtepėlėms... Miso pastos galima rasti Biotekoje, Laisvės al. 69, Kaune.

Apelsininė moliūgų sriuba

Šiandien išmoksime dar vieną būdą, kaip visus sužavėti gana vidutiniškais savo maisto gaminimo įgūdžiais. Gudrybė labai paprasta - įdėkite kur nors apelsino žievelės. Pvz., į trintą moliūgų sriubą. Tokiu būdu šitą puikų rudens patiekalą perkelsite į aukštesnį, kaip sako jaunimas, levelį. Tai čia vienas šito recepto pliusas. Kitas pliusas - neskaitant daržovių pjaustymo, tokiai sriubai nereikia jokio išankstinio pasiruošimo, tad iš viso užtruksit 50-70 min. Jei esate labai disciplinuotas kulinaras, į šį laiką įeina ir indų plovimas. 😁

Apelsininė moliūgų sriuba išskirtiniame NIEKO SAU dubenėlyje ☺

7-8 porcijoms reikės (nes kam virt mažai, jei galima virt daug?):

• 1,5 kg išdarinėto ir nulupto moliūgo
• 3-4 vidutinių bulvių
• 1 vidutinės morkos
• 1 raudonosios arba oranžinės paprikos
• 3 skiltelių česnako
• 1 a. š. susmulkintos apelsino žievelės (tik oranžinės dalies)
• ~200 ml mėgstamo daržovių sultinio arba atitinkamo kiekio sultinio miltelių
• Prieskonių: nepagailėti mėgstamų džiovintų žolelių, kalendros, juodųjų pipirų, saldžiosios paprikos, truputėlio aitriosios paprikos (labai tinka!), šiek tiek malto imbiero ar bet ko, kas jums tinka
• Druskos pagal poreikį

Ką daryti:

1. Dideliame puode storu dugnu įkaitinti ~3 v. š. aliejaus. Morką supjaustyti apystambiais (~1 cm storio) griežinėliais, papriką - irgi gana stambiomis juostelėmis. Sumesti į įkaitusį aliejų ir, kartais pamaišant, kepti ant didelės ugnies, kol truputį apkeps ir suminkštės - apie 5 min.

2. Daržovėms apkepus, sumesti stambiais griežinėliais spjaustytą česnaką ir vis maišant, kad česnakas nepridegtų, dar ~2 minutes pakepti.

3. Sumažinti ugnį iki žemos-vidutinės ir užpilti daržoves vandeniu arba sultiniu. (Skysčio kiekis priklauso nuo norimo sriubos tirštumo ir moliūgo vandeningumo. Vandeningam moliūgui ir gana tirštai sriubai reikės maždaug 200 ml skysčio.) Atsargiai - pilant skystį daržovės labai taškysis! Suberti visus prieskonius ir, jei naudojate, sultinio miltelius/kubelį.

4. Stambokais kubeliais supjaustyti bulves ir moliūgą, o apelsino žievelę nepersistengiant susmulkinti. Suberti viską į kunkuliuojančią sriubą, išmaišyti, uždengti, ugnį kiek tik įmanoma sumažinti ir virti gerą pusvalandį - kol bulvės suminkštės. Atrodys, kad visko tiek daug ir vandens per mažai, bet nepergyvenkit - moliūgas greitai paleis savo skysčius ir sukris.

5. Tradiciškai apklijuoti virtuvės sienas laikraščiais, evakuoti namiškius į saugų kambarį ir rankiniu trintuvu sutrinti sriubą iki vientisos masės.

P. S. Visus mūsų receptus su moliūgu rasite čia. Jeigu jau nebegalite žiūrėti į moliūgą, užsišaldykit jį. Pamatysit, kai ateis juoda žiemos diena ir norėsis kažko oranžiškai skanaus, ateities jūs padėkosite praeities sau, kad buvot toks protingas. Galima užsišaldyti keptų moliūgų tyrę ir ją paskui naudoti kepiniuose, sriubose, troškiniuose. Arba galima tiesiog supjaustyti žalią moliūgą kubeliais ir užšaldyti porcijomis. Paskui tik taukšt net neatšildytą į troškinį/sriubą ir viskas.

Makaronai su pupelėmis ir anakardžių grietine

Čia yra sprendimas, kuomet aš (Milda) noriu makaronų, o Dovilė nori ~ko nors sotaus~. Kietagrūdžiai makaronai, pupelės, riešutai – skamba tikrai sočiai. :D

2 porcijoms reikės:

• 180 g kietagrūdžių makaronų
• dviejų skiltelių česnako
• pusės skardinės konservuotų pomidorų
• pusės skardinės konservuotų pupelių
• 3-4 v. š. anakardžių grietinės*
• 2 v. š. maistinių mielių dribsnių (nebūtina)
• 1 v. š. sojų padažo
• šviežių bazilikų arba petražolių
• aliejaus kepimui 

Ką daryti?

1. Makaronus išvirti saujele druskos pasūdytame vandenyje.
2. Tuo metu įkaitinti keptuvę, įpilti aliejaus. Stambiai sukapoti česnako skilteles ir suberti į keptuvę. Šiek tiek juos pačirškinus (nelaukti kol paruduos, nes parudavę taps kartūs), sukrėsti konservuotus pomidorus. Pusė skardinės tai būtų maždaug 3 konservuoti pomidorai (ir sultys). Keptuvėje mentele ar mediniu šaukštu juos „sukapoti“, pakepinti.
3. Įpilti sojų padažo, suberti mielių dribsnius, įdėti anakardžių grietinės. Kaip jos pasigaminti, rasite apačioje. Jeigu anakardžių grietinės nesate iš anksto pasigaminę ir, pavyzdžiui, turite nuo riešutų pieno likusių išspaudų, galite dėti porą šaukštų šių išspaudų ir porą šaukštų sojų jogurto arba grietinėlės. Na, kaip nors teks išsisukti ir suteikti patiekalui kremiškumo bei tirštumo.
4. Suberti pupeles (tinka ir konservuotos baltosios mažos pupelės) ir įpilti samtuką makaronų vandens. Pamaišyti, pakepinti ir išvirus makaronams suberti juos į keptuvę.
5. Vėl viską gerai išmaišyti, kad padažu pasidengtų visi makaronai, apibarstyti juos šviežiais žalumynais ir valgyti. 

*Anakardžių grietinė. Ji gaminama taip: 50 g anakardžių užpilti vandeniu (kad apsemtų bent per 2 cm) ir palikti brinkti 5 valandas. Nupilti vandenį, įspausti citrinos sulčių (maždaug pusės citrinos, ragaukite!) ir susmulkinti rankiniu trintuvu. Smulkinant vis pilti po 1 v. š. šalto vandens, kol grietinė taps norimo tirštumo.

Grietinė

Tofu piršteliai

Pats paprasčiausias būdas valgyti tofu – ant trapučio užsitepti riešutų sviesto su cinamonu, uždėti porą riekelių tofu ir mėgautis šiuo baltymų sumuštiniu. Antras pagal paprastumą receptas – užmarinuoti tofu ir kepti (keptuvėje, orkaitėje arba lauke, grilyje). Kuo ilgiau marinuosite, tuo geresnį rezultatą gausite. 

 2 žmonėms pavalgyti reikės (tiek, kiek matosi nuotraukoje viršuje):

• 250 g kieto tofu
• 2 v. š. alyvuogių aliejaus
• 3 v. š. sojos padažo
• 3 v. š. balzaminio acto
• 2-3 skiltelių česnako
• Po 1 a. š.: kmynų, petražolių
• Po ½ a. š.: bazilikų, raudonėlio, gelsvės
• 1/3 a. š. cinamono
• ¼ a. š. malto džiovinto imbiero
• 4 v. š. pomidorų padažo
• 1 a. š. agavų sirupo

Ką daryti? 

1. Tofu galima nusipirkti parduotuvėje arba pasigaminti. Gaminimo procesas aprašytas čia: „Naminis tofu“ 
2. Tofu supjaustyti plonomis (apie 0,5 cm storio) riekelėmis. Riekeles sudėti į sandarų indą.
3. Sumaišyti marinatą iš visų ingredientų, užpilti ant tofu, gerai išmaišyti ir palikti šaldytuve marinuotis 1-2 dienas arba bent per naktį.
4. Kepsnelius kepti įkaitintoje keptuvėje ant silpnos-vidutinės ugnies, kol gražiai iš abiejų pusių apskrus, arba orkaitėje, įkaitintoje iki 180°C 30 minučių (po 15 minučių apverčiant) arba grilyje.
5. Skanaus. Mėgaukitės vasara ir sočiais, veganiškais skanumais!

Makaronai su puriu špinatų-sojų padažu

Kartą Milda ryžtingai nuėjo į virtuvę su tikslu realizuoti po tofu gamybos likusias sojų išspaudas. Kurį laiką ji ten blaškėsi, mėtė puodus ir murmėjo, kol galiausiai po namus pasklido maloniai rūgštus česnakų aromatas. Girdėjau, kaip kažkas kunkuliuoja, o Milda patenkinta ritmingai spragsi pirštais. Nieko nesupratau, bet nekantriai laukiau. Ir tada ji atnešė šitai. Šitą garuojantį purų dalyką. Lyg makaronai būtų apvolioti kokiam tai debesėlyje, suprantat. Paprastai termiškai apdoroti špinatai man atsiduoda žuvim, bet tik ne šituose makaronuose – čia jie labiau primena… Aš nežinau, ką primena, gal išlydytą varškės sūrį? Iš tikro tai koks skirtumas, ką primena – svarbu, kad labai skanu. Ir dar svarbu, kad taip galima sunaudoti tofu (arba sojų pieno) subproduktus. Nemėtykime maisto! :)

2 porcijoms:

• 160 g mėgstamos formos makaronų (mūsų favoritai – Fussili)
• druskos
• 120 g (6 „tablečių“) šaldytų špinatų
• 3 skiltelių česnako
• 2 v. š. aliejaus (kepimui)
• 2 a. š. sezamų sviesto tahini
• 125 ml sojų grietinėlės
• 3 v. š. sojų išspaudų (75 g), likusių nuo sojų pieno arba tofu gaminimo
• 50 ml sojų pieno
• sulčių iš 1/4 ar 1/3 citrinos

Ką daryti:

Į verdantį vandenį įberti saujelę druskos ir makaronus. Virti tiek, kiek esate įpratę virti, arba tiesiog pagal pakuotės nurodymus (7-11 min., priklausomai nuo makaronų)

Kol verda makaronai, į troškintuvę arba puodą storu dugnu sumesti šaldytus špinatus, vis pamaišant leisti jiems suminkštėti. Įpilti aliejaus, suberti smulkiai supjaustytus česnakus.

Pakvipus kepamiems česnakams supilti grietinėlę, sezamų sviestą „Tahini“, pieną, citrinos sultis ir sukrėsti sojų išspaudas. Viską troškinti vis maišant. Makaronams baigiant virti, į padažą įpilti 3/4 – 1 samtį makaronų vandens.

Makaronų vandenį nupilti, makaronus sukrėsti į padažą, gerai išmaišyti ir dar minutėlę pakaitinti. Viskas!

P. S. Sojų pieną su citrinos sultimis galima keisti natūraliu nesaldintu sojų jogurtu. Reikėtų maždaug 3 kaupinų v. šaukštų.

Makaronai su kreminiais brokoliais

Kartą mus tokia alkana neviltis apėmė, kad net pradėjom juokauti apie makaronus su brokoliais. Oi, sakom, ne, toks derinukas tai jau tikrai ne mums. Bet kadangi nelabai ką kito po ranka turėjom, pradėjom kurti receptą. Kūrėm pusiau juokais, bet galiausiai taip susiviliojom (ir dar labiau išalkom), kad puolėm savo svaičiojimus įgyvendinti. O kai pasigaminom… Nuostabumas! Toks lengvas, bet turtingas patiekalas. Pieniukyje patroškintas purus brokolis labai dera su švelniai rūgštoku jogurtiniu tahini padažu. Ir ne, visai ne dėl to, kad labai norėjom valgyti! :D Gaminom dar ne kartą, nes labai skanu. Ir pagaminama per tiek laiko, kiek verda makaronai.

2 porcijoms:

• 160 g mėgstamos formos makaronų (mūsų favoritai – Fussili)
• 400 g šviežio arba šaldyto (bet neatšildyto) brokolio
• 2 skiltelių česnako
• 2 a. š. džiovintų paprikų dribsnių (arba 1 a. š. miltelių)
• druskos
• pipirų
• 150 ml augalinio pieno (pvz., nedaug pasaldinto migdolų)
• 2 v. š. aliejaus (kepimui)

Padažui:

• 6 a. š. natūralaus sojų jogurto be priedų (pvz., Rainbow)
• 1,5 a. š. tahini
• Sulčių iš pusės citrinos
• 3 a. š. vandens
• 2 žiupsnelių druskos (arba pagal skonį)

Ką daryti:

Į verdantį vandenį įberti saujelę druskos ir makaronus. Virti tiek, kiek esate įpratę virti, arba tiesiog pagal pakuotės nurodymus.

Kol verda makaronai, troškintuvėje ant vidutinio stiprumo ugnies pakepinti nedideliais žiedynėliais susmulkintą brokolį.

Kai jis truputį apskrus, suberti prieskonius ir užpilti pienu. Virti neuždengus ir maišant brokolį vis pasmulkinti (panašiai, kaip gaminant brokolienę).

Kai troškintuvėje beveik nebeliks skysčio, suberti kapotą česnaką ir uždengus troškinti ant labai silpnos ugnies, kol makaronai baigs virti.

Iš padažo ingredientų sumaišyti padažą. Į brokolienę suberti makaronus ir supilti padažą, viską nuoširdžiai išmaišyti.

P. S. Pabarstyti maistinių mielių dribsniais – labai tinka.

P. P. S. Jei norisi gaivesnio varianto, tinka konservuoti ananasai. Jei norisi sūresnio ir sunkesnio – saulėje džiovinti pomidorai.

Ryžiai su tahini ir skrudintais migdolais

Nors improvizacijų metu didžioji dalis dalykų yra linkę nesigauti (na, bent jau mums…), bet kartais kas nors ir pasiseka. Pavyzdžiui, šis receptas. Vieną kartą paekspermentavus, toks ryžių paruošimo būdas mums tapo labai mėgiamas. Gaminkite tokius ryžius, kai norisi šilumos, sotumo, t.y. komforto. Taip pat, kai norite ką nors nustebinti – sezamų sviesto, kvapniųjų kepintų migdolų ir ryžių derinys nepaliks abejingo nė vieno.

2 valgytojams reikalingi ingredientai:

• 350 ml išvirtų ryžių (pvz., Basmati, labai tinka ir rudieji),
• 3 vidutinio dydžio pomidorai,
• 1 v. š. aliejaus (pvz., rapsų),
• 1 didelis svogūnas,
• 2-3 skiltelės česnako,
• sauja migdolų,
• druska, pipirai,
• 3 a. š. sezamų sviesto (Tahini),
• 1 v. š. balzaminio acto,
• 2 v. š. vandens,
• 1 v. š. sojų padažo (nebūtina).

Ką daryti?

Sausoje keptuvėje pakepinkite migdolus, kol pasklis malonus aromatas, o migdolai patamsės. Vis pamaišykite, kad tolygiau apskrustų. Jei turite daugiau laiko, geriau keliolika minučių paskrudinti orkaitėje. Palikite atvėsti. Sukapokite.

Įkaitinkite keptuvę storu dugnu, įpilkite aliejaus. Netrukus meskite nesmulkiai supjaustytą svogūną. Jam skaniai pageltus, sudėkite kubeliais pjaustytus pomidorus, riekelėmis pjaustytus česnakus, pabarstykite druska ir palikite kepti.

Susimaišykite užpilą iš tahini, balzaminio acto, vandens ir, jei norite sūriau, sojų padažo.

Į keptuvę su kepančiomis daržovėmis suberkite kapotus migdolus ir ryžius, leiskite jiems sušilti, įsigerti pomidorų ir svogūnų skonio. Galiausiai supilkite tahini užpilą, įberkite šviežiai maltų pipirų, šiek tiek dar pakaitinkite ir uždenkite keptuvę. Palaukę kelias minutes, kol visi skoniai susimaišys, skanaukite šį komfortinį ryžių patiekalą. Labai skanu su šviežių daržovių salotomis ir tahini padažu.

Svečio įrašas: Falafeliai

Smagu ir vėl turėti savo virtuvėje svečių. Šįkart Gediminas dalinasi su mumis labai gardžių ir universalių falafelių (avinžirnių kotletėlių) receptu, kuriuos rekomenduojam valgyti su mūsų universaliuoju tahini padažu. Taigi, nedaugžodžiaujam ir perduodam žodį jam.

Nors šis patiekalas yra mėgstamas veganų, manau, kad jis turėtų būti įdomus visiems. Falafelius galima valgyti kaip užkandį, jis puikiai tinka kaip patiekalo dalis. Jie yra sotūs, atšalę ir pastovėję nepasidaro mažiau skanūs, lyginant su analogu iš kiaulienos (kotletais) – pigūs. Jeigu falafelius išbandys daugiau Lietuvos žmonių, tikiu, kad tradiciniams kotletams atsiras rimtas konkurentas. Priklausomai nuo gaminimo būdo – avinžirnių susmulkinimo, rutuliukų dydžio, virimo trukmės ir, aišku, ingredientų – rezultatas gali gana stipriai skirtis, todėl verta kažkiek paeksperimentuoti ieškant sau idealaus varianto. Pasidalinsiu savo variantu, kuris ragavusiems patiko. Kol kas nereikėdavo daug sukti galvos, su kuo valgyti falafelius ir neturiu kažkokių įdomių idėjų, todėl apsiribosiu vien jų receptu.

Reikės:

• 250g sausų avinžirnių;
• 1 didelio svogūno (arba 1,5, jeigu nedideli);
• 2 skiltelių česnako;
• 1 saujos petražolių;
• 10 g sezamo sėklų;
• 1 šaukštelio druskos;
• 0,5 šaukštelio kepimo miltelių;
• pipirų;
• aliejaus virimui.

Avinžirnius reikės užmerkti ir palikti per naktį, arba bent 8 valandoms. Išbrinkusius avinžirnius gerai nuplaukite. Tada kartu su svogūnu ir česnaku susmulkinkite mėsmale, arba smulkintuvu. Jeigu mėsmalės skylutės yra pakankamai didelės (žirnio dydžio), tada malkite bent 2 kartus. Maldami smulkintuvu nepersistenkite, nes iš vientisos masės padaryti falafeliai nėra tokie skanūs.

Smulkiai supjaustykite petražoles, suberkite į mase. Taip pat suberkite sezamo sėklas, druską, kepimo miltelius, pipirus ir viską išmaišytite. Norėdami imituoti mėsą, galite įdėti ir prieskonių – kiaulienos, vištienos, kokie labiau patinka. Susišlapinę rankas formuokite rutuliukus ir virkite aliejuje, kol lengvai paruduos.

Pačios skaniausios alyvuogės

Alyvuogės yra toks dalykas, kurį dažniausiai arba labai mėgsti, arba labai nemėgsti. Bet net ir šitoj taisyklėj būna išimčių. Tuo įsitikinom pačios, kai žmogus, anksčiau visiškai nemėgęs alyvuogių, pradėjo jas mėgti po to, kai paragavo jų paruoštų štai taip. (Jau tuoj tuoj papasakosim, kaip, bet dar norim šiek tiek pratęsti įžangą.) Tokios alyvuogės puikiai tiks tiek greitam užkandžiui, tiek kokiam nors šventiniam ar nelabai šventiniam stalui. Paruošti užtruksite kokias dvi minutes, o žmonės išvalgys jas ir dar pagardintą aliejų išdažys per minutę.

Reikės:

• 1 skardinės alyvuogių - tinka tiek žaliosios, tiek juodosios, o gal ir abiejų rūšių, jei norisi margesnio vaizdo,
• 1 skiltelės česnako,
• 2 v. š. kokio nors aliejaus (pvz., rafinuoto arba nerafinuoto rapsų, alyvuogių),
• 1 v. š. balzaminio acto arba ~pusės citrinos sulčių,
• žiupsnio juodųjų pipirų,
• 1-2 a. š.  itališkų žolelių (čiobrelių, bazilikų, rozmarinų) - jei turit, labai tinka ir šviežios!
• 0,5 a. š. cukraus.

Ką daryti:

1. Viską, išskyrus alyvuoges, gerai išmaišyti dubenėlyje (kol cukrus ištirps). 
2. Įspausti česnaką.
3. Suberti alyvuoges ir išmaišyti.

Galima valgyti iš karto, bet skaniau bus, jei leisit pastovėti bent 10 minučių, kad skoniai įsigertų. Gardu su itališka duona, juoda duona, trapučiais.

Kreminė moliūgų sriuba

Pildom paprastų, bet neprastų sriubų archyvą. O kadangi jau prasidėjo moliūgų metas, įtariam, kad tai bus ne paskutinis receptas, kurio pagrindinis ingredientas – ši įstabaus dydžio daržovė, labai plačiai pritaikoma kulinarijoje. Sriuba, kurią siūlom pasigaminti – lengvai ir greitai paruošiama, jai nereikalingi jokie įmantrūs ingredientai, o jos kremiškumas ir švelnus skonis labai maloniai nuteikia ir motyvuoja įsipilti dar. :3

4 žmonėms turėtų užtekti:

• ~700 g išdarinėto moliūgo,
• 3 nedidelių bulvių,
• 1 nedidelės morkos,
• 1 nedidelės paprikos,
• 2 skiltelių česnako,
• 1 saujelės šiaudeliais supjaustyto poro,
• 1 kubelio sultinio,
• ~800 ml vandens (geriau pradžioje įpilti mažiau, o paskui, jei matot, kad bus per tiršta, įpilti dar).

Ką daryti:

1. Sukapoti česnaką, morką supjaustyti griežinėliais, o moliūgą, bulves ir papriką – nedideliais kubeliais.
2. Puode ant aliejaus pakepinti porą, česnaką, morką ir papriką. 
3. Kai viskas šiek tiek suminkštėja, pilti vandenį, suberti moliūgą ir bulves. Įmaišyti sultinio kubelį ir virti uždengus ant vidutinio stiprumo ugnies, kol viskas suminkštės.
4. Sutrinti rankiniu blenderiu arba kokteilinėje (tik atsargiai, kad indas nesutrūktų!) Jei reikia, dar pasūdyti. Paskaninti šviežiai maltais pipirais.

Galima pabarstyti skrudintomis saulėgrąžomis, šviežiomis petražolėmis ar dar kuo nors, kas šauna galvon.

Traškūs kalafijoro gabalėliai su Tzatziki padažu

Kartais taip sunku nuspręst, ką šiandien valgyti. Tokių egzistencinių klausimų kamuojamos, vaikščiojom „Prismos“ daržovių skyriuj, kol pamatėm gražų ir nedidelį kalafijorą. Nusprendėm, kad reikia imt, nes kažkur kažką skaitėm apie kažkokius orkaitėj keptus kalafijoro gabalėlius, tai ką nors sugalvosim pakeliui namo. Kaip nors ten juos išvoliosim, pakepsim ir valgysim su kokiu nors padažu. Traškių gabalėlių derinys su padažu taip skaniai suderėjo, kad vienu prisėdimu beveik viską ir sukirtom.

  Kalafijorų gabalėliams reikės viso labo:

• 1 nedidelės kalafijoro galvos,
• 4-5 v. š. avinžirnių miltų (arba kitokių, bet su jais gaminti nebandėm),
• visokių prieskonių: druskos, kokių nors ten česnakinių, žolelių (čiobrelių, baziliko) ir pan.

 Padažui:

• 250 ml natūralaus sojų jogurto (nesaldinto) – jo galima įsigyti PC „Prisma“ (Kaune būna tikriausiai tik Pilies „Prismoje“),
• 2 nedidelių agurkėlių,
• 1-2 skiltelių česnako,
• 1 v. š. citrinos sulčių,
• žiupsnio druskos ir pipirų.

Ką daryti? 

Kepti kalafijorus:

1. Susmulkinti kalafijorą iki kąsnio dydžio žiedynų, nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu (nežinom, kodėl nuplikėm – tiesiog intuityviai, bet jūs irgi būtinai nuplikykit :D).
2. Avinžirnių miltus sumaišyti su norimais prieskoniais ir, užpylus trupučiu vandens, gerai išmaišyti, kad neliktų gumulėlių. Tuomet įpilti dar vandens ir šaukštelį aliejaus – tiek, kad gauta tešla būtų tokio tirštumo kaip lietinių tešla.
3. Pamirkyti kalafijoro gabalėlius tešloje ir šiek tiek nuvarvintus dėti ant aliejumi pateptos kepimo skardos.
4. Kepti iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje tol, kol paviršius gražiai apskrus, o vidus suminkštės (apie 30 minučių, bet vis patikrinkit ir esant reikalui pavartykit, kad nepradėtų degt).

Valgyti šiltus, nes vėsdami nuo kalafijorų drėgnumo gali prarasti traškesį! Jei neturit reikiamų ingredientų Tzatziki padažui, iškepusius gabalėlius skanu valgyti tiesiog su kečupu arba kečupo-majonezo (veganiško!) mišiniu, bet mes primygtinai rekomenduojam išbandyti universalų Tzatziki padažą, tiksiantį valgyti ne tik su kalafijoro gabalėliais, bet ir, pvz., daržovių šiaudeliais, kukurūzų traškučiais ir šiaip visokias dalykais, prie kurių norisi rūgščiai gaivaus česnakinio padažo. Aišku, visada galima ir vieną šaukštais kabinti. :3

Tzatziki padažą pagaminti labai paprasta:

1. Burokine tarka sutarkuoti 2 agurkėlius. Jei labai sultingi – galima nusunkti, bet šiaip nebūtina.
2. Sumaišyti agurkus su sojų jogurtu, citrinos sultimis, druska ir pipirais, įspausti česnako pagal poreikį (1-2 skilteles).
3. Stengtis neiškabinti šaukštu, kol kepa kalafijorai.

Mama Ganush

Vieną kartą bandėm pasidaryti „baba ganush“. Tik ne su tahini, o saulėgrąžų sviestu. Ir su baklažanais nesuminkštėjusiais. Vienai kažkaip suėjo, kita liko nevalgius. Žodžiu, pirmas blynas prisvilęs. Antro blyno kažkaip ir nekepėm, bet kai ką panašaus šiandien pagaliau ir pasidarėm. Tai yra „baba ganush“ modifikacija – „mama ganush“. Vietoj baklažanų trynėm šių dienų favorites cukinijas, kurios puikiai suderėjo su namų gamybos tahini.

Reikės visai nedaug!

• 1 vidutinės cukinijos arba dviejų mažų (~800 g)
• 0,5 citrinos sulčių
• 2-3 šaukštų tahini (sezamų pastos)
• 2 skiltelių česnako
• žiupsnio druskos
• pipirų

Ką daryti?

Jeigu jūsų cukinijos mažos, plonos, nepjaustykite jų, tik aptepkite plonai aliejumi ir dėkite į karštą (200-230 C) orkaitę ant grotelių; jei cukinija storesnė, perpjaukite į tris dalis ir darykite tą patį. Kas 10 min. apverskite ir patikrinkite, ar cukinija dar ne minkšta. (Jei cukinija jau tokia peraugus, kad jos odelė sumedėjus – nulupkite ją!)

2. Suminkštėjusią cukiniją atvėsinkite ir supjaustykite stambiais kubeliais.

3. Susmulkinkite česnaką.

4. Į maisto smulkintuvą, trintuvą ar kombainą dėkite cukinijas, susmulkintą arba trintą česnaką, tahini, įspauskite citrinos, pabarstykite druska ir pipirais. Ragaukite, jei trūksta tahini – dėkite dar, tik nepamirškite, kad sezamas turi kartumo!

Skanaukite su daržovėmis, trapučiais, duonelėmis.