Miso lęšių užtepėlė

Šią užtepėlę Dovilė pavadino, atleiskite už keiksmažodį, Užtepėlė WTF. Nes paragauji, ir nesupranti, iš ko ana tokia įdomi ir turtinga. O turto gi prideda miso pasta! Užtepėlės pagrindas – raudonieji skaldyti lęšiai, o be miso dar yra gausybė pagardų: kepinti svogūnai su česnakais, džiovinti pomidorai, maistinės mielės. Va taip ir gaunasi užtepėlė WTF, kurią skanu valgyti ir šiltą, ir šaltą. Man ypač patiko ką tik pagaminta šilta užtepėlė ant šilto, traškaus ir minkšto, skrebučio.

Receptą perskaičiau Green Evi bloge.

Užtepėlė rankų darbo dubenėlyje NIEKO SAU

Reikės:

• 1 stiklinės raudonųjų lęšių
• 1 svogūno
• 2 skiltelių česnako
• 2 v. š. rapsų aliejaus
• 2 v. š. pomidorų pastos
• 1 v. š. baltojo vyno acto
• 1 v. š. sirupo
• 3 saulėje džiovintų pomidorų
• 2 v. š. maistinių mielių dribsnių
• 1 v. š. juodosios miso pastos Arche + 3 v. š. karšto vandens
• 3 v. š. citrinos sulčių
• prieskonių: maltų kalendros sėklų, įv. džiovintų žolelių, maltų juodųjų pipirų, paprikos miltelių
• 2 stiklinių sultinio

Ką daryti?

1. Pasigaminti sultinį. Aš, žinoma, jo nesigaminau iš daržovių, o tiesiog užviriau 2 stiklines vandens su šaukšteliu sultinio miltelių ir pora šaukštelių žolelinių/ česnakinių prieskonių. 😀
2. Svogūnus ir česnakus susmulkinti ir maišant pakepti rapsų aliejuje ant didelės ugnies, kol pagels. Naudoti keptuvę aukštesniais kraštais arba puodą.
3. Į kepančius svogūnus su česnakais supilti lęšius, o ant jų – sultinį. Sumaišyti, kad lęšiai paskęstų sultinyje. Virti, kol nebeliks vandens.
4. Nukelti nuo ugnies. Į šią lęšių košę suberti ir supilti visus likusius ingredientus – pomidorų pastą, actą, sirupą, pasmulkintus džiovintus pomidorus, mielių dribsnius, miso pastą, sumaišytą su karštu vandeniu, citrinos sultis ir prieskonius. Išmaišyti.
5. Mišinį sukrėsti į indą aukštais kraštais ir sutrinti blenderiu. Galima pasūdyti, jeigu nepakanka druskos iš sultinio.

Juodoji miso pasta Arche Hatcho Miso – 2 metus (!) fermentuotas sojų gaminys, gausus amino rūgščių, mineralų. Iš visų miso pastų, juodoji – paties stipriausio skonio, tad jos reikia visai nedaug, norint patiekalui suteikti išskirtinio skonio. Tinka marinatams, padažams, sriuboms, užtepėlėms... Miso pastos galima rasti Biotekoje, Laisvės al. 69, Kaune.

Apelsininė moliūgų sriuba

Šiandien išmoksime dar vieną būdą, kaip visus sužavėti gana vidutiniškais savo maisto gaminimo įgūdžiais. Gudrybė labai paprasta - įdėkite kur nors apelsino žievelės. Pvz., į trintą moliūgų sriubą. Tokiu būdu šitą puikų rudens patiekalą perkelsite į aukštesnį, kaip sako jaunimas, levelį. Tai čia vienas šito recepto pliusas. Kitas pliusas - neskaitant daržovių pjaustymo, tokiai sriubai nereikia jokio išankstinio pasiruošimo, tad iš viso užtruksit 50-70 min. Jei esate labai disciplinuotas kulinaras, į šį laiką įeina ir indų plovimas. 😁

Apelsininė moliūgų sriuba išskirtiniame NIEKO SAU dubenėlyje ☺

7-8 porcijoms reikės (nes kam virt mažai, jei galima virt daug?):

• 1,5 kg išdarinėto ir nulupto moliūgo
• 3-4 vidutinių bulvių
• 1 vidutinės morkos
• 1 raudonosios arba oranžinės paprikos
• 3 skiltelių česnako
• 1 a. š. susmulkintos apelsino žievelės (tik oranžinės dalies)
• ~200 ml mėgstamo daržovių sultinio arba atitinkamo kiekio sultinio miltelių
• Prieskonių: nepagailėti mėgstamų džiovintų žolelių, kalendros, juodųjų pipirų, saldžiosios paprikos, truputėlio aitriosios paprikos (labai tinka!), šiek tiek malto imbiero ar bet ko, kas jums tinka
• Druskos pagal poreikį

Ką daryti:

1. Dideliame puode storu dugnu įkaitinti ~3 v. š. aliejaus. Morką supjaustyti apystambiais (~1 cm storio) griežinėliais, papriką - irgi gana stambiomis juostelėmis. Sumesti į įkaitusį aliejų ir, kartais pamaišant, kepti ant didelės ugnies, kol truputį apkeps ir suminkštės - apie 5 min.

2. Daržovėms apkepus, sumesti stambiais griežinėliais spjaustytą česnaką ir vis maišant, kad česnakas nepridegtų, dar ~2 minutes pakepti.

3. Sumažinti ugnį iki žemos-vidutinės ir užpilti daržoves vandeniu arba sultiniu. (Skysčio kiekis priklauso nuo norimo sriubos tirštumo ir moliūgo vandeningumo. Vandeningam moliūgui ir gana tirštai sriubai reikės maždaug 200 ml skysčio.) Atsargiai - pilant skystį daržovės labai taškysis! Suberti visus prieskonius ir, jei naudojate, sultinio miltelius/kubelį.

4. Stambokais kubeliais supjaustyti bulves ir moliūgą, o apelsino žievelę nepersistengiant susmulkinti. Suberti viską į kunkuliuojančią sriubą, išmaišyti, uždengti, ugnį kiek tik įmanoma sumažinti ir virti gerą pusvalandį - kol bulvės suminkštės. Atrodys, kad visko tiek daug ir vandens per mažai, bet nepergyvenkit - moliūgas greitai paleis savo skysčius ir sukris.

5. Tradiciškai apklijuoti virtuvės sienas laikraščiais, evakuoti namiškius į saugų kambarį ir rankiniu trintuvu sutrinti sriubą iki vientisos masės.

P. S. Visus mūsų receptus su moliūgu rasite čia. Jeigu jau nebegalite žiūrėti į moliūgą, užsišaldykit jį. Pamatysit, kai ateis juoda žiemos diena ir norėsis kažko oranžiškai skanaus, ateities jūs padėkosite praeities sau, kad buvot toks protingas. Galima užsišaldyti keptų moliūgų tyrę ir ją paskui naudoti kepiniuose, sriubose, troškiniuose. Arba galima tiesiog supjaustyti žalią moliūgą kubeliais ir užšaldyti porcijomis. Paskui tik taukšt net neatšildytą į troškinį/sriubą ir viskas.

Trinta cukinijų sriuba su juodaisiais lęšiais

Šilta, švelni rudens gėrybių sriuba... Kokių čia gėrybių – šiai sriubai viso labo prireikė 1 cukinijos, 1 svogūno ir 1 bulvės. O pavalgė trys žmonės! Iš tikro tai du žmonės ir viena porcija dar liko. :D Kad būtų tikrai sotu ir pakankamai maistinga, sriubą reikia papuošti lęšių pabarstukais. Štai ir turim skanius ir pilnaverčius pietus ❤ 

3 porcijoms sriubos reikės:

• 850 g cukinijos (be sėklų)
• 1 didelio svogūno
• 1 didelės bulvės
• mėgstamų indiškų prieskonių, pvz.: 2 a. š. prieskonių Garam masala ir 1 a. š. prieskonių Panč masala
• 1 a. š. garstyčių sėklų
• 1 a. š. paprikos miltelių
• 0,5 a. š. ciberžolės
• 50 g sezamų sviesto (Tahini)
• 1 v. š. rapsų aliejaus
• 2 v. š. raudonojo vyno (nebūtina)
• 1 a. š. melasos (apie kurią rašėm praeitam įraše) (nebūtina)

Lęšių pabarstukams reikės:

• 80 g juodųjų lęšių, kurių nereikia mirkyti! 😍
• 1 a. š. rapsų aliejaus
• 2 saujų smulkintų šviežių petražolių
• druskos, juodųjų pipirų, kalendrų sėklų

Ką daryti?

1. Topkyje, kitaip sakant randėliukyje, kitaip sakant nedideliame puode užvirti 1,5 stiklinės vandens ir jam užvirus suberti perplautus juoduosius lęšius. Virti ~20 minučių.
2. Svogūnus, cukinijas ir bulves susmulkinti kubeliais.
3. Kitą puodą storu dugnu pakaitinti kelias minutes, įpilti aliejaus, įberti garstyčių sėklų ir Garam masala prieskonių.
4. Prieskoniams pradėjus čirškėti, suberti kubeliais smulkintus svogūnus.
5. Pačirškinus kelias minutes, apsvaigus nuo kvapų įvairovės ir skanovės, į puodą suberti cukinijas ir bulvę. Apibarstyti ciberžole, paprikos milteliais ir kitais mėgstamais indiškais prieskoniais, pavyzdžiui, Panč masala. Galima šliūkštelti raudonojo vyno dėl įdomumo (aš kartais taip darau su sriubomis, bet tikrai nebūtina. P. S. aš pilu nealkoholinį 😁). Šią daržovienę kepti apie 5 minutes. 
6. Į puodą įpilti 1,5 stiklinės vandens, išmaišyti ir uždengus virti apie 15 minučių.
7. Išvirusius lęšius nupilti (jei yra likę skysčio), pašlakstyti aliejumi, pasūdyti, papipirinti, paskaninti malta kalendra. Sumaišyti su šviežiomis petražolėmis ir atidėti.
8. Sriubą sumalti rankiniu trintuvu, sukrėsti sezamų sviestą. Sriuba labai švelnaus skonio, tad galima įdėti šaukštelį melasos arba sirupo. Dar kartą gerai permalti, kol sriuba taps visiškai kremiška.
9. Patiekti: į dubenėlį pilti sriubą ir gausiai pribarstyti lęšių. 

Juodųjų lęšių ragavom pirmą kartą. Šie lęšiai yra labai smulkūs, primena ikrus, todėl dar vadinami „beluga“. REKLAMINĖ PAUZĖ 🙌 Nuostabu yra tai, jog Rapunzel juodieji lęšiai yra paruošti naudojimui, jų visiškai nereikia mirkyti, užtenka 20 minučių virimui, nors internetuose juoduosius lęšius liepia 8 val. mirkyti ir 40 min. virti! Šių lęšių galima rasti Bioteka parduotuvėse.

Agurkienė Pomidorienė

Visi mes mylime Agurkienę Pomidorienę, ar ne?! Aš ją prisimenu su stambiai pjaustytu svogūnu, kurį išrinkdavau, ir daug grietinės. Dabar svogūnų nebeišrinkinėju, jie tapo mano draugais kaip ir daug kitų skanių ir sveikų dalykų 😊O grietinę keičia sojų jogurtas arba riebesnė sojų „grietinė“, kurios receptą galima rasti puslapyje Mamos vaišės.  Bet kartais jogurto nėra arba nesinori, tuomet Agurkienė Pomidorienė būna labai paprasta, gaivi, lengva, bet su cinkeliu - maistinėmis mielėmis.

Reikės:

• 3 agurkėlių
• 3 pomidorų
• šviežių žolelių - bazilikų, petražolių, mairūno
• svogūno laiškų
• padažui:
• 2 v. š. aliejaus
• 1 v. š. citrinos sulčių
• drusko, pipirų
• 2 v. š. maistinių mielių dribsnių

Taip, maistinės mielės! Tai yra šio padažo cinkelis. Daržoves supjausčius ir sumaišius su padažo ingredientais, Agurkienė Pomidorienė tampa švelni ir kreminė. Labai paprasta, bet ir labai turbo!

Kokosiniai kukuliukai

Būna gyvenime skanių kavų ir būna neskanių. Skaniomis norisi mėgautis iki paskutinio gurkšnio ir nesiblaškyti nuo jų skonio jokiu ten cukrum ar torčiukais. Bet kai tenka gerti neskanią, prie jos labai tinka koks nors saldumynas – tuomet pavyksta nesiraukant suvartoti savo kofeino dozę. O kofeino reikia, nes toks gyvenimas. Bet aš apie kokosinius rutuliukus iš tikro norėjau pakalbėti. Esmė ta, kad jie labai tinka prie kavos ir arbatos. Jei esat ragavę „Bounty“ – tai kažkas panašaus, tik daug geresnė sudėtis. Ir pagaminami labai greitai: sumeti, sumali, padarai rutuliukus, valgai. Pats tas vasarai, kai nesinori ilgai maltis virtuvėje, bet norisi skaniai pasmaližiauti. Tiesą sakant, aš čia neišradau dviračio, tik sugalvojau išbandyti Youtubėj nusižiūrėtą receptą: https://youtu.be/_J0XioMPnC4

Reikės (12 rutuliukų):

• 1 ir 3/4 stiklinės (arba 150 g) kokosų drožlių
• 3 a. š. ištirpinto kokosų aliejaus
• 3 v. š. agavų sirupo (tinka ir klevų arba bet koks kitas)
• 2 v. š. nesaldinto augalinio pieno
• 1/2 a. š. vanilinio cukraus ar vanilės ekstrakto 
• Žiupsnio druskos
• Kokių nors riešutų ar džiovintų vaisių (nebūtina)
• Juodojo šokolado

Ką daryti:

1. Į maisto smulkintuvą suberti kokosų drožles, vanilinį cukrų, žiupsnį druskos, supilti aliejų, sirupą ir augalinį pieną. Smulkinti, kartas nuo karto pagramdant nuo kraštų, kol gausis rupi, iš pažiūrosm iri, bet suspaudus delne sulimpanti masė.

2. Rankomis formuoti norimo dydžio kukuliukus. (Jų tarp delnų volioti nepavyks - byrės, todėl reikia juos sumaigyti kaip kokį plastiliną.) Į vidurį galima įsprausti kokį riešutą arba razynką.

3. Palaikyti kukuliukus šaldytuve bent 10 min. - kol kokosų aliejus sukietės.

4. Pavolioti kukulius ištirpdintame šokolade, dėti ant aliejumi pateptos lėkštės (kad stingdami nepriliptų) ir "pašauti" į šaldytuvą dar bent 15 minučių. 

5. Valgyti ir didžiuotis savim, mintyse kartojant šią mantrą: "Genialumas slypi paprastume."

6. Parduotuvėje pamačius "Bounty", demonstratyviai susiraukti ir sumurmėti: "Aš namuose skaniau pasidarau."

7. Pradėti kukuliukų verslą.

Avokadinis užtepas

Užtepai, užtepukai. Gelbėja mus norint greitai užkąsti, pavaišinti draugą, žiūrint serialą ar keliaujant piknikauti ☺ Jei namie gaminatės riešutų pieną ir nenorite išmesti tokio puikaus dalyko kaip riešutų išspaudos, šis avokadinis užtepas jums patiks!

Ko reikės?

• 1 avokado, žinoma, sunokusio
• 1 a. š. sezamų sviesto „Tahini“
• 2 v. š. citrinų sulčių
• 3 v. š. riešutų išspaudų
• žiupsnio druskos
• svogūnų laiškų
• krapų

Ką daryti?

Avokadą sutrinti šakute, įmaišyti tahini, sultis, susmulkintus žalumynus, išspaudas. Tinka įvairių riešutų išspaudos. Mes dažniausiai pienui gaminti naudojam anakardžius ir migdolus. Gerai ištrinti ir pasūdyti pagal skonį.

Skanu su trapučiais ar sūriais krekeriais. Nuotraukoje lengvi „sumuštinukai“ ant trapučių ir krekerių su salotomis, grąžgarstėmis ar burokėlių lapais 🌿

Jogurtinis tahini padažas salotoms

Oi, kaip mes laukėm dienų, kai žaliosios sodo gėrybės tiesiog netilps šaldytuve ir galėsim išvien valgyt gaivias saloootas. O kai prasidės uogų sezonas, salotas užgersim puikiaias kokteiliais ir mūsų organizmai pilnai atsigaus po baigiamųjų darbų rašymo… Bet kol kas – apie salotas. Tiksliau, apie gaivų ir paprastą jų padažą, kurį pastaruoju metu labai pamėgom. Savo tekstūra ir skoniu jis šiek tiek primena grietinę, bet tahini jam suteikia subtilumo, „polinesočiojo“ riebumo ir maistingumo. Toks padažas labai tinka ir standartinėms „aisberginėms“ salotoms su agurkais, pomidorais ir pan., bet siūlom jums savo pavasariškai vasarišką salotų variantą su džiovintais pomidorais. Išbandykit!

Reikės:

Salotoms:

• Mėgstamų ir turimų lapų: salotų, špinatų, garšvų ir pan.
• Svogūnų laiškų
• Krapų
• Ridikėlių
• Saulėje džiovintų pomidorų

Padažui:

• 1 v. š. sezamų sviesto „Tahini“
• 3-4 v. š. natūralaus (nesaldinto) sojų jogurto*
• 1 v. š. citrinos sulčių
• žiupsnelio druskos

Ką daryti:

1. Jei naudojate sausus saulėje džiovintus pomidorus, juos prieš gaminant salotas išbrinkinti karštame vandenyje, atvėsinti ir nusunkti. Jei naudojate džiovintus pomidorus aliejuje, aliejų nuvarvinti ir pomidorus šiek tiek nusunkti.
2. Salotų ingredientus supjaustyti/suplėšyti norimo dydžio gabalėliais.
3. Sumaišyti padažo ingredientus: tahini, sojų jogurtą, citrinos sultis, druską. Padažo skystumą reguliuoti įdedant daugiau arba mažiau sojų jogurto. Galutinis padažas turi gautis maždaug majonezo konsistencijos.
4. Padažą su salotomis sumaišyti prieš pat jas patiekiant.

*Natūralaus, t. y. nesaldinto sojų jogurto paprastai būna Prismoje („Rainbow“, 500 ml), bet neseniai pradėjo prekiauti ir Rimi (Valsoia, 2×125 ml) – abu jie puikiai tinka tiek padažams, tiek kitiems mūsų receptams.

Naminis tofu

Jei nori prieš ką nors mažiau besidomintį kulinarija pasipuikuoti, gali tiesiog pasakyti, jog šiandien valgei, pavyzdžiui, salotas su keptu tofu (ir tahini padažu). Ir iš tiesų, tofu gali būti labai įmantrus dalykas. Ypač jei jį gaminiesi pats. Pačiame gamybos procese nieko įmantraus gal ir nėra, bet užtat kai ateina metas jį suslėgti... Čia ir prasideda visas smagumas. :D Taip taip, kai kurie žmonės turi tam specialiai skirtus presus. Bet mes nesam vieni iš jų ir norim jums įrodyti, kad nereikia jokios specialios įrangos, jei nori skanauti naminį tofu.

1 blokui tofu reikės:

• 500 g sojos pupelių
• vandens
• 3-5 v. š. obuolių acto.

Ką daryti:

1. Sojos pupeles užmerkti bent 5 valandoms.
2. Vandenį, kuriame mirko pupelės, nupilti.
3. Pagaminti koncentruotą sojų pieną:
1. Dalį sojos pupelių (kiekis priklauso nuo jūsų kokteilinės tūrio) kokteilinėje suplakti su vandeniu. Vienai daliai sojos pupelių turėtų tekti maždaug trys dalys vandens, t. y. jei dedate puodelį sojos pupelių, reikės 3 puodelių vandens. 
2. Gautą "pieną" prakošti per tankią marlę/sūrmaišį/užuolaidą ir gerai nusunkti.
3. Kartoti procesą, kol visos pupelės bus pamelžtos. : ) 
4. Dideliame puode sojų pieną virinti tol, kol jis užvirs. Besikaupiančias standžias putas šaukštu nugriebkit ir tik nepalikit puodo be priežiūros, nes tik užviręs sojų pienas laaabai linkęs išbėgti per kraštus!
5. Pienui užvirus, puodą nukaisti nuo ugnies ir minutėlę leisti jam pravėsti. Tuomet pilti actą. Pradžiai - 3 šaukštus, o tada žiūrėti pagal situaciją. Pieną actas turi "sutraukti" ir jame turi atsirasti stambūs baltymų gabalėliai - tofu masė.
6. Visą šitą darinį nukošti kiaurasamčiu, kiek įmanoma nusunkti karštą tofu masę ir dėti ją į sūrmaišį arba suvynioti į kokią nors skysčiui gerai laidžią ir standžią medžiagą. Tai reikėtų daryti kuo greičiau, kad tofu būtų imlus slėgimui ir sustingtų į dailų kepaliuką.
7. Prislėgti tofu. Kur ir kaip - tegul pasireiškia jūsų fantazija, bet tikrai nereikia nieko prašmatnaus. Mes jį prislegiame tiesiog plyta. Svarbu, kad iš jo išsunktas vanduo turėtų galimybę kažkur nutekėti. Mes tam naudojam paprastą plastmasinį indelį kiaurais šonais, kuriame pradūrėme kelias skylutes. Iki šio inovatyvaus technologinio sprendimo naudojom tiesiog kiaurasamtį, bet tofu gaudavosi ne toks simpatiškas kaip dabar. : ) 

Mūsų tofu presas, susidedantis iš balkone rastos plytos, kažkokio indelio su dugne išdurtomis keliomis skylėmis ir dubens.

Gerai prislėgtą tofu galite valgyti jau po kelių valandų (kai jis pilnai atvės). Jis puikiai tiks gaminti tofinienę, salotas ir kitokius patiekalus, kur paprastai reikalingas kietas tofu. Galit iš jo, pavyzdžiui, pasigaminti varškinio sūrio analogą: įtrinti jį druska, česnaku, kmynais. Arba pagardinti kitokiais prieskoniais. Labai tinka kuminas ar kitokie indiški prieskoniai. Bet mes labiausiai mėgstam jį tik rupia druska pabarstyti ir valgyti su cinamoniniu žemės riešutų sviestu. Atradimų atradimas!

Ryžiai su tahini ir skrudintais migdolais

Nors improvizacijų metu didžioji dalis dalykų yra linkę nesigauti (na, bent jau mums…), bet kartais kas nors ir pasiseka. Pavyzdžiui, šis receptas. Vieną kartą paekspermentavus, toks ryžių paruošimo būdas mums tapo labai mėgiamas. Gaminkite tokius ryžius, kai norisi šilumos, sotumo, t.y. komforto. Taip pat, kai norite ką nors nustebinti – sezamų sviesto, kvapniųjų kepintų migdolų ir ryžių derinys nepaliks abejingo nė vieno.

2 valgytojams reikalingi ingredientai:

• 350 ml išvirtų ryžių (pvz., Basmati, labai tinka ir rudieji),
• 3 vidutinio dydžio pomidorai,
• 1 v. š. aliejaus (pvz., rapsų),
• 1 didelis svogūnas,
• 2-3 skiltelės česnako,
• sauja migdolų,
• druska, pipirai,
• 3 a. š. sezamų sviesto (Tahini),
• 1 v. š. balzaminio acto,
• 2 v. š. vandens,
• 1 v. š. sojų padažo (nebūtina).

Ką daryti?

Sausoje keptuvėje pakepinkite migdolus, kol pasklis malonus aromatas, o migdolai patamsės. Vis pamaišykite, kad tolygiau apskrustų. Jei turite daugiau laiko, geriau keliolika minučių paskrudinti orkaitėje. Palikite atvėsti. Sukapokite.

Įkaitinkite keptuvę storu dugnu, įpilkite aliejaus. Netrukus meskite nesmulkiai supjaustytą svogūną. Jam skaniai pageltus, sudėkite kubeliais pjaustytus pomidorus, riekelėmis pjaustytus česnakus, pabarstykite druska ir palikite kepti.

Susimaišykite užpilą iš tahini, balzaminio acto, vandens ir, jei norite sūriau, sojų padažo.

Į keptuvę su kepančiomis daržovėmis suberkite kapotus migdolus ir ryžius, leiskite jiems sušilti, įsigerti pomidorų ir svogūnų skonio. Galiausiai supilkite tahini užpilą, įberkite šviežiai maltų pipirų, šiek tiek dar pakaitinkite ir uždenkite keptuvę. Palaukę kelias minutes, kol visi skoniai susimaišys, skanaukite šį komfortinį ryžių patiekalą. Labai skanu su šviežių daržovių salotomis ir tahini padažu.

Svečio receptas: Apelsinų džemas

Mes skubam, lekiam, o mūsų blog'as liūdi. Nors skaniai paeksperimentuoti spėjam, bet užrašyti jau nelabai. Bet mes atsigriebsim! O dabar mums talkina ir nuostabiai skaniu receptu dalinasi mūsų draugė Paulina. Kaip gera turėti draugų - ir skaniais dalykais apdovanoja, ir dar virtuvės paslaptimis dalinasi! Taigi, prašom, paskaitykite, ir virti skubėkite - dabar visur apelsinams nuolaidos :D

Apelsinų džemas ir saulėgrąžų sviestas

Pirmą kartą susipažinau su apelsinų džemu prieš trejus metus. Reikėjo sugalvoti, ką padovanoti keletui žmonių Kalėdų proga. Interneto visagalio pagalba atkeliavau į vieną tinklaraštį, kuriame buvo šis paprastas receptas, kuriuo tuoj tuoj pasidalinsiu. Tais metais džemas buvo puikiai įvertintas siauroje auditorijoje, tad 2014-ųjų metų Kalėdų proga nusprendžiau vėl jo išvirti, jau platesniam draugų ratui. Galiu tvirtinti, kad mažas stiklainėlis šio saldaus stebuklo yra puikiausia dovana. Ir nebūtinai Kalėdų proga!

Reikės:

• 2 kg nuluptų apelsinų
• 2 citrinų
• 1 kg uogienių cukraus
• 0,5 kg paprasto cukraus

Apelsinus ir citrinas, kol jie dar su žievelėmis, reikia užpilti verdančiu vandeniu ir palaikyti apie 15 min. Pakartoti tai dar tris kartus. Viskas tam, kad nuo vaisių nusiimtų žievelę dengiantis vaškinis sluoksnis. Skustuku nuskusti žieveles – pasistenkite, kad neliktų baltų žievių nei ant žievelių, nei ant vaisių. Nuskustas žieveles supjaustykite šiaudeliais ar kaip tik jums patinka ir atidėkite į šalį. Apelsinus ir citrinas supjaustykite žiedais, išrinkite sėklytes.

Vaisių žiedus ir pjaustytas žieveles sudėkite į didelį dubenį, o dar geriau – į puodą, kuriame virsite džemą – ir užpilkite cukrumi. Palikite per naktį. Pernakt turėtų atsirasti sulčių sulig vaisių viršumi, jei taip neatsitiktų, tuomet įpilkite šiek tiek vandens.

Viską permaišyti ir statyti ant viryklės. Nuo užvirimo virti dar 30 min., vis maišant. Tuomet nukelti nuo ugnies ir palikti 3 valandoms, kad atvėstų. Virimo – vėsinimo ceremoniją pakartoti dar 2 kartus. Džemas nebus labai tirštas, pjaustyti peiliais tikrai nereikės. Neišsigąskite (kaip aš), jei atrodys, kad jis visai netirštėja! Sutirštės, kadangi vėliau vis tiek turės būti laikomas šaldytuve.

Kai išvirsite džemą paskutinį kartą, sudėkite į stiklainėlius. Jų aš nekaitinu, tiesiog prieš tai švariai išplaunu, ir tiek.

Džemą vartokite su kuo tik sugalvosite – ant batono, ant blynų ar vieną. Skonis ir kvapas išties puikus, vaisių žievelės susicukruoja ir, nors jau pačios iš savęs turi kartumo, bet priduoda labai gero aromato džemui.

Skanaus skanavimo!

Labai gardu šitą džemą valgyti taip: ant trapučio/duonos užtepti saulėgrąžų sviesto, o tada - apelsinų džemo.

Špinatų pyragas

Jeigu jau užsikabliuojam, tai užsikabliuojam. Pavyzdžiui, visą savaitę valgyti brokolienę mums ne problema. Praėjusią savaitę dedikavom kitam žaliam (spalva) patiekalui – špinatų pyragui. Jis labai greitai pagaminamas, iš mažai ingredientų ir be glitimo. Be to, šį kepinį skanu valgyti ir karštą, ir šaltą! 

2 žmonėms:

• 250 g šaldytų smulkintų špinatų;
• 3 kaupini šaukštai avižų miltų;
• 4-5 kaupini šaukštai avinžirnių miltų;
• 70 ml aliejaus;
• 0,5 a. š. kepimo miltelių (nebūtina);
• druskos, pipirų, džiovintų laiškinių česnakų;
• 1 pomidoro.

Gaminimo eiga:

Špinatus atšildyti ir sumaišyti su aliejumi. Įberti druskos, pipirų ir laiškinių česnakų ar kitų mėgstamų žolelių pagal skonį. Berti miltus su kepimo milteliais ir gerai išmaišyti. Skardelę (pvz., skirtą duonai kepti) patepti aliejumi, sukrėsti tešlą, palyginti, išdėlioti pomidoro riekeles. Kepti ~30 min orkaitėje, įkaitintoje iki 200C. Patikrinti ar iškepęs įkišant medinį pagaliuką (turi būti sausas). Kepkite kasdien, kol pasibaigs špinatai.

P.S. Avižų miltus patariame susimalti patiems iš avižinių dribsnių (paprastų, o ne greitai paruošiamų), nes kiek perkam parduotuvėje, tiek jie būna aitriai kartūs.

Paprasta ir gardi grybų užtepėlė

Visokiems baliams ir kitokiems kolektyviniams (prisi)valgymams labai gerai paruošti kokią nors užtepėlę: ją galima pagaminti iš anksto, patogiai transportuoti ir universaliai pritaikyti, o tokiais dalykais užkandžiauti mėgsta tiek veganai, tiek visavalgiai – žodžiu, win/win. Šįkart gaminom grybų užtepėlę, kurią pasigaminti sugalvojom po to, kai paragavom vienos pirktinės „Gerovės“ užtepėlės. Buvo labai skanu, tik kiek per sūru ir per daug kečupiška. Kaina irgi tokia, na, gurmaniška, tad pristatom savo variantą!

Nekukliai dėžutei užtepėlės reikės:

• 400 g pievagrybių,
• 1 vidutinės paprikos,
• 1 nedidelio svogūno,
• 2-3 nedidelių pomidorų,
• 2-3 skiltelių česnako,
• druskos, pipirų, kokių nors mėgstamų aštresnių raudonų prieskonių (pvz., mišinys paukštienai labai tinka) – pagal skonį.
• 1 v. š. pomidorų padažo – nebūtina, naudoti atsakingai!

Ką daryti:

1. Didelėje keptuvėje su dangčiu arba troškintuvėje su aliejumi trumpai pakepti svogūnus, tada mesti šiaudeliais supjaustytą papriką, kepti ant aukštos ugnies, kol šiek tiek apminkštės.
2. Suberti riekelėmis pjausytus pievagrybius, dar minutę kitą pakepti, įmaišyti prieskonius ir uždengus troškinti, kol viskas suminkštės.
3. Grybams suminkštėjus (po kokių 10 minučių) sudėti kubeliais pjaustytus pomidorus ir gerai kaitinti atidengtoje keptuvėje tol, kol pomidorai suminkštės, o daržoves troškinant susidaręs skystis beveik visas nugaruos. Jeigu masė per daug vandeninga ar jaučiat, kad kažko trūksta -- įkrėskit šaukštą pomidorų padažo.
4. Palikti pilnai atvėsti. Jei labai nekantraujat -- išneškit su visa keptuve į balkoną!
5. Atvėsusią masę maisto smulkintuvėje arba rankiniu blenderiu susmulkinti iki norimos konsistencijos. Iki visiškos košelės sumalti nerekomenduojam -- smagiau, kai lieka šiek tiek gabalėlių. 
6. Įspausti šviežią česnaką ir išmaišyti, dar labai pagardina šviežiai malti pipirai.

Valgyti su trapučiu, duona, krekeriu arba kad ir kokiu nors batonu – pagal skonį.

Svečio įrašas: Falafeliai

Smagu ir vėl turėti savo virtuvėje svečių. Šįkart Gediminas dalinasi su mumis labai gardžių ir universalių falafelių (avinžirnių kotletėlių) receptu, kuriuos rekomenduojam valgyti su mūsų universaliuoju tahini padažu. Taigi, nedaugžodžiaujam ir perduodam žodį jam.

Nors šis patiekalas yra mėgstamas veganų, manau, kad jis turėtų būti įdomus visiems. Falafelius galima valgyti kaip užkandį, jis puikiai tinka kaip patiekalo dalis. Jie yra sotūs, atšalę ir pastovėję nepasidaro mažiau skanūs, lyginant su analogu iš kiaulienos (kotletais) – pigūs. Jeigu falafelius išbandys daugiau Lietuvos žmonių, tikiu, kad tradiciniams kotletams atsiras rimtas konkurentas. Priklausomai nuo gaminimo būdo – avinžirnių susmulkinimo, rutuliukų dydžio, virimo trukmės ir, aišku, ingredientų – rezultatas gali gana stipriai skirtis, todėl verta kažkiek paeksperimentuoti ieškant sau idealaus varianto. Pasidalinsiu savo variantu, kuris ragavusiems patiko. Kol kas nereikėdavo daug sukti galvos, su kuo valgyti falafelius ir neturiu kažkokių įdomių idėjų, todėl apsiribosiu vien jų receptu.

Reikės:

• 250g sausų avinžirnių;
• 1 didelio svogūno (arba 1,5, jeigu nedideli);
• 2 skiltelių česnako;
• 1 saujos petražolių;
• 10 g sezamo sėklų;
• 1 šaukštelio druskos;
• 0,5 šaukštelio kepimo miltelių;
• pipirų;
• aliejaus virimui.

Avinžirnius reikės užmerkti ir palikti per naktį, arba bent 8 valandoms. Išbrinkusius avinžirnius gerai nuplaukite. Tada kartu su svogūnu ir česnaku susmulkinkite mėsmale, arba smulkintuvu. Jeigu mėsmalės skylutės yra pakankamai didelės (žirnio dydžio), tada malkite bent 2 kartus. Maldami smulkintuvu nepersistenkite, nes iš vientisos masės padaryti falafeliai nėra tokie skanūs.

Smulkiai supjaustykite petražoles, suberkite į mase. Taip pat suberkite sezamo sėklas, druską, kepimo miltelius, pipirus ir viską išmaišytite. Norėdami imituoti mėsą, galite įdėti ir prieskonių – kiaulienos, vištienos, kokie labiau patinka. Susišlapinę rankas formuokite rutuliukus ir virkite aliejuje, kol lengvai paruduos.

Vafliai su saulėgrąžų sviestu

Kas sakė, kad veganiški vafliai yra neįmanoma misija? Mes irgi ilgai taip galvojom, kol supratom, kad bėda ne mumyse, o mūsų vaflinėj… Pasirodo, veganiški vafliai dar ir kaip įmanomi. Įmanomi net ir be glitimo. Net ir be cukraus! Jie tokie aromatingi, tokie… chalviški, tokie traškūs, tokie… Ai, patys paragausit ir pamatysit. Svarbu tik pasidaryti gerą tešlą, kepti gerai įkaitintoj ir aliejumi pateptoj (dėl visa ko) vaflinėj, per anksti neatidaryti ir leisti vafliams pravėsti ant grotelių. :3

Reikės:

• 3 st. avižinių dribsnių (tų paprastų, ne greitai paruošiamų),
• 2,5 st. vandens/pieno (pvz., 2 st. vandens ir 0,5 st. pieno – aišku, augalinio),
• 5-8 datulių – priklausomai nuo pageidaujamo saldumo,
• 1 vidutinio banano,
• 1 v. š. maltų linų sėmenų (nebūtina, bet rekomenduotina),
• 2 v. š. saulėgrąžų sviesto sviestuoto,
• vanilinio cukraus,
• 1 a. š. kepimo miltelių.

Ką daryti:

Visus ingredientus sudėti į kokteilinę ir plakti tol, kol gausite vientisą tešlą.

Patepti vaflinę aliejumi ir įkaitinti.

Pilti tešlą į vaflinę ir šaukštu tolygiai paskleisti, kad ji beveik pasiektų visus kraštelius.

Uždaryti, kepti. Kiek kepti, priklauso nuo labai daug ko, tad šioje vietoje turėsite atrasti savo kepimo laiką… Mes dažniausiai kepam ~7 minutes, bet vis tiek tenka orientuotis pagal kvapą ir dar bala žino, ką. Kai jau turit nuojautą, kad vaflis turėtų būti iškepęs, atsargiai pabandykit atidaryti vaflinę. Ji turi lengvai atsidaryti. Jei tešla dar limpa – atsiprašykit vaflio už savo nekantrumą ir kepkit dar.

Išėmus vaflį, padėti jį pravėsti ant grotelių. Tuomet jis ilgiau išliks traškus!

Skanu tiek šilti, tiek šalti.

P. S. Jei norite traškesnių vaflių, leiskit tešlai keliolika minučių patirštėti ir tik tada krėskite ją į vaflinę bei tolygiai paskleiskit. Kuo tirštesnė tešla – tuo traškesni vafliai!

Svečio įrašas: Avižiniai-riešutiniai sausainukai

Kas gali būt skaniau nei mamos kepti sausainiai? 

Mamos kepti sausainiai su mūsų riešutų sviestu sviestuotu! Vos spėjom juos nufotografuot, nes akimirksniu burnoj ištirpo. Ta proga pristatom naują mūsų blog'o rubrikėlę – „svečio įrašas“, kurioje dalinsimės receptais žmonių (nebūtinai veganų!), norinčių papasakoti, kaip pagaminti kokį nors gardų veganišką patiekalą. 

Šiandien perduodam žodį Mildos mamytei Daivai Beržanskienei.

Nesu veganė, bet mėgstu eksperimentuoti, Sumaniau iškepti veganiškus sausainukus. Tai jau ne pirmieji mano veganiški sausainiai, bet šie gavosi man ypatingai skanūs. Taigi, nebūtina į kepinius pridėti kiaušinių, gyvulinių riebalų, kad pirštus apsilaižytume...

Avižiniai-riešutiniai sausainukai:

• 120 g avižų miltų;
• 120 g „Sviesto sviestuoto“ klasikinio sviesto (žemės riešutų);
• 70 g aliejaus;
• 150 g cukraus;
• 50 g kepto ir sutrinto moliūgo (naudojau šaldytą);
• 50 g kokoso drožlių;
• 70 g perskeltų į kelias dalis migdolų.

Ką daryti?

Cukrų sumaišykite su moliūgu, sudėkite Klasikinį (žemės riešutų) sviestą, supillkite aliejų ir viską išplakite mikseriu. Į šią masę sudėkite kokoso drožles ir avižų miltus. Įmaišykite migdolus. Masė turi būti tiršta. Darykite rutuliukus, juos šiek tiek suplokite, kad sausainiai būtų plonesni. Į skardą patieskite sviestinį popierių. Kepkite įkaitintoje 180 laipsnių orkaitėje trumpai, kol stipriai pagels, apie 15 min. Skanių sausainukų.

Paprasčiausias tahini padažas

Mmm, tahini. Tas riešutinis aromatas ir sezamiškas karstelėjimas. Ko tik su juo žmonės neprigamina. Net nežinom, kada visus nusižiūrėtus receptus spėsim išbandyt. Bet labiausiai mus tahini masina dėl savo maistingumo. Šitiek mineralų ir vitaminų į tą mažą sezamo sėklytę telpa, ohoho! Tiems, kurie dar nepažįstami su tahiniu, rekomenduojam išbandyti patį paprasčiausią tahini padažą, kuris puikiai tiks tiek kaip salotų užpilas, tiek kaip padažas prie daržovių, kepsnelių (aišku, veganiškų...), falafelių, turbūt net ir prie žemaitiškų blynų tiktų. :D 

Padažui reikės:

• 2 v. š. tahini,
• pusės citrinos sulčių,
• vandens – pagal tirštumo poreikį ir toleranciją kartumui,
• druskos – pagal skonį, bet bent mažo žiupsnelio reikėtų, kad būtų švelnesnis, subtilesnis padažo skonis.

Į salotas mes dėjom:

• aisbergo salotas,
• saliero stiebą,
• morką (Dovilė sako, kad labai tinka),
• agurką,
• papriką (Milda sako, kad labai tinka),
• špinatus,
• butų tikęs ir pomidoras arba avokadas, žalumynai visokiausi.

Žodžiu, ką turit – tą dedat.

Ką daryti:

Viską išmaišyti, po truputį vis pilant vandenį į masę tol, kol gausit norimos konsistencijos padažą. Turėkit omenyje, kad padažas stovėdamas šiek tiek patirštės, tad įpilkit kiek daugiau vandens negu norėtųsi.

Viskas! Paprasčiau nebūna. Jei norisi ko nors įdomesnio – čia jau fantazijos reikalas. Česnakas? Pirmyn! Garstyčios? Kodėl ne? Karis, šiek tiek čili? Puiki mintis.

Bolivinės balandos (kynvos) mišrainė su paprikomis ir kaparėliais

Bolivinę balandą, dar žinomą kaip kynvą, senokai norėjom išbandyti, tik kad kažkaip ranka nekildavo pirkti kruopas už tokią kainą. :D Bet kaip byloja lietuvių liaudies išmintis, dovanotam arkliui į dantis nežiūri, tad kai Milda gavo dovanų maišelį kynvos, puolėm ieškoti praignoruotų receptų internetuose, ką su ja galima įdomaus ir skanaus nuveikti. Pirmiausia sugalvojom padaryti... picos padą! Kai užmerkėm kruopas, pasigailėjom, nes kvepėjo ne per skaniausiai - kaip kokios pusžalės soros, bet visgi įgyvendinom iki galo receptą ir abi sutarėm, kad tikrai skanu. Labai norėjom nufotografuoti visą gamybos procesą, bet gyvenimas taip susiklostė, kad teks kartoti kada nors dar kartą ir tada jau tikrai pasidalinti receptu su jumis.

Na, o po to sekė šita mišrainė. Pirmieji įspūdžiai buvo Mildos keiksmai, kaip galima pardavinėti maistą su akmenimis. Po to po virtuvę pasklido paprasčiausios miežinės košės kvapas. Bet Milda šaunuolė - nepasidavė, padarė visokių ten magiškų triukų ir iš kynvos dingo ne tik miežinės košės kvapas, bet ir gavosi puiki mišrainė su purutėle, lengvutėle, maloniai gomuriu nuslystančia kynva - jos receptu su jumis šiandien ir dalinamės.

Reikės:

• 1 stiklinės bolivinės balandos sėklų (kynva, quinoa),
• 2 stiklinės vandens,
• 1 didelės paprikos,
• 1-1,5 stiklinės išvirtų pupelių (arba skardinės konservuotų),
• 3 šaukštai kaparėlių,
• prieskonių: paprikos, česnakų, čili miltelių.

Padažui:

• 3-4 šaukštų alyvuogių aliejaus,
• 0,5 laimo arba citrinos sulčių,
• 0,5 a. š. cukraus,
• 0,3 a. š. druskos,
• 0,5 a. š. saldžiosios paprikos miltelių,
• žiupsnelio čili paprikos miltelių.

Ką daryti:

1. Išvirti kynvą pagal nurodymus ant pakuotės (1 daliai kruopų 2 dalys vandens).
2. Papriką supjaustyti šiaudeliais. Pakepti ant aliejaus, kol suminkštės, tada suberti, kad kartu trumpai pakeptų virtos/konservuotos pupelės. Įmaišyti prieskonius.
3. Sumaišyti padažo ingredientus ir įmaišyti jį į sausus dalykus. 
4. Įmaišyti susmulkintus kaparėlius.

Skanu valgyti tiek šiltą, tiek šaltą.

Pačios skaniausios alyvuogės

Alyvuogės yra toks dalykas, kurį dažniausiai arba labai mėgsti, arba labai nemėgsti. Bet net ir šitoj taisyklėj būna išimčių. Tuo įsitikinom pačios, kai žmogus, anksčiau visiškai nemėgęs alyvuogių, pradėjo jas mėgti po to, kai paragavo jų paruoštų štai taip. (Jau tuoj tuoj papasakosim, kaip, bet dar norim šiek tiek pratęsti įžangą.) Tokios alyvuogės puikiai tiks tiek greitam užkandžiui, tiek kokiam nors šventiniam ar nelabai šventiniam stalui. Paruošti užtruksite kokias dvi minutes, o žmonės išvalgys jas ir dar pagardintą aliejų išdažys per minutę.

Reikės:

• 1 skardinės alyvuogių - tinka tiek žaliosios, tiek juodosios, o gal ir abiejų rūšių, jei norisi margesnio vaizdo,
• 1 skiltelės česnako,
• 2 v. š. kokio nors aliejaus (pvz., rafinuoto arba nerafinuoto rapsų, alyvuogių),
• 1 v. š. balzaminio acto arba ~pusės citrinos sulčių,
• žiupsnio juodųjų pipirų,
• 1-2 a. š.  itališkų žolelių (čiobrelių, bazilikų, rozmarinų) - jei turit, labai tinka ir šviežios!
• 0,5 a. š. cukraus.

Ką daryti:

1. Viską, išskyrus alyvuoges, gerai išmaišyti dubenėlyje (kol cukrus ištirps). 
2. Įspausti česnaką.
3. Suberti alyvuoges ir išmaišyti.

Galima valgyti iš karto, bet skaniau bus, jei leisit pastovėti bent 10 minučių, kad skoniai įsigertų. Gardu su itališka duona, juoda duona, trapučiais.

Avižiniai datulių ir riešutų sviesto batonėliai

Nusprendusiems maitintis sveikiau (arba veganiškiau!), įvairūs pirktiniai užkandžiai turbūt kelia daugiausia pagundų dėl: a) įpratimo; b) kainos; c) skanumo. Bet, žinokit, tik iš pradžių atrodo, jog tam, kad skaniai ir sveikai maitintumeis, reikia daug laiko (ar, tuo labiau, pinigų). Daug daugiau laiko užtrunki kitiems pasakodamas, ką tu valgai. :D Kodėl, pavyzdžiui, užkandžiavimui nepasigaminus tokių batonėlių, kurie šaldiklyje ramiai sau lauks, kol išalksit? Šie batonėliai yra drėgni, sotūs, natūraliai saldūs ir maistingi, o juos pagaminti labai paprasta.

Reikės:

• ~200 g datulių (be kauliukų). Mes naudojame Juicy Dates iš „Rimi“: jos yra nemirkytos jokiam saldžiam sirupe ir laaaaaabai sultingos, niam! Bet jei norite pigesnio užkandžio ar tiesiog niekur pakeliui nepasitaikė „Rimi“ – galit bandyti ir su paprastomis sveriamomis, bet jas reikėtų prieš naudojant šiek tiek pamirkyti šiltame vandenyje, o tuomet gerai nusunkti.
• ~120 g Sviesto sviestuoto ar kokio kito riešutų/sėklų sviesto. Kokį turit – toks tiks, bet labiausiai rekomenduojam ką nors iš žemės riešutų!
• ~60 g avižinių dribsnių (paprastų, o ne tų greitai paruošiamų).
• saujos riešutų ar kitokių dalykų paskaninimui – nebūtina, bet kartais smagu, kai yra, ką patriaukšti. Labai tinka kukurūzų dribsniai (cornflakes), tik žiūrėkit, kad būtų veganiški!

Svoriai yra orientaciniai. Jei norisi saldesnių batonėlių – dėkit daugiau datulių arba mažiau avižų, jei norisi drėgnesnių, bet ne saldesnių – dėkit daugiau sviesto. Kietumą reguliuokit avižomis, bet nepersistenkit, nes svarbu, kad masė suliptų. Na, žodžiu, principą supratot.

Ką daryti:

1. Sausoje keptuvėje vis maišydami paskrudinkit avižinius dribsnius – virtuvėje pasklis malonus kvapas (kokias tris-penkias minutes). Jei norit, galit skrudinti ne sausoje keptuvėje, o, pavyzdžiui, su puse šaukšto kokosų aliejaus – bus dar kvapniau.

2. Dėkite datules į maisto smulkintuvą ir smulkinkit tol, kol gausit daugmaž vientisą masę. Nesistenkit sumalti iki visiškos košelės – tegul lieka šiek tiek gabalėlių ir nevientisumo.

3. Krėskite riešutų sviestą į masę, trumpai pamaišykite. Irgi nereikia persistengti.

4. Į masę suberkit avižas ir smulkinkit tol, kol gausis vientisa „tešla“ su avižų gabalėliais. Jeigu norisi stambesnių avižų, tiesiog įmaišykite jas šaukštu. Pradžiai galit suberti pusę kiekio, o tada – vis papildykit, kol gausit norimos konsistencijos masę.

5. Jei norit, įmaišykit saują grubiai pakapotų riešutų. Arba šiaip kokių norit priedų – pvz., pūstų ryžių arba cornflakes’ų.

6. Sukrėskit gautą masę į kokį nors indą lygiu dugnu ir drėgnais pirštais išlyginkit paviršių. Dėkit į šaldiklį bent kelioms valandoms, tuomet supjaustykit į norimo dydžio gabalėlius.

Galit laikyti arba sandariai šaldyklyje (iki kelių mėn.), arba šaldytuve (kelias savaites). Bet tiek ilgai tikrai neužtruksit suvalgyti. :3

Beje, jeigu labiau mėgstat „kąsnelius“ – iš tos pačios masės rankomis volioti rutuliukus – gaminant terlionės daugiau, užtat paskui valgyti kelionėje patogiau. : )

Bananiniai piršteliai

Tai va, ir vėl spindinčiom kaip mažų vaikų akim prisipirkom krūvą pigesnių bananų. Smagu, kai prie namų yra net trys daržovių kioskai! O ką su jais veikt? Švieži - labai skanu, bet kartais norisi kažko sočiau... Tokiu atveju juos tinka dėti į košę, bet jeigu norisi tvirtesnės tekstūros - košė netiks. Dar galima kepti bananų duoną, bet, pasirodo, kepimo milteliai irgi kažkada namuose baigiasi. Na, geriau tegul milteliai baigiasi negu jų galiojimo laikas (taip, jie turi galiojimo laiką). Bet grįžkim prie mūsų bananų pirštelių. Jie tokie paprasti, kad net nenoriu nustoti rašyt įžangos. Susideda viso labo iš dviejų ir vieno pasirinktino ingrediento! Genialu. Nusižiūrėjau mintį šiame video, ypač patiko kaip tie piršteliai formuojami - dviem šaukštais. Labai smagus užsiėmimas.

2 nedideliems žmonėms skaniai papusryčiauti reikės:

• 2 didelių bananų,
• 1 stiklinės (~200 ml) avižinių dribsnių,
• susmulkintų datulių, razinų, šokolado gabalėlių - ko tik norisi,
• žiupsnio druskos ir vanilinio cukraus, pagal poreikį - cinamono. Saldumo tikrai netruks.

Ką daryti:

1. Bananus sutrinti šakute ir sumaišyti su žiupsniu druskos, vaniliniu cukrum ir avižiniais dribsniais. Siūlau avižinius dribsnius porą kartų kokteilinėje arba kombaine trumpai pamalti, kad dalis susikapotų, bet jei labai skubat, galit dėti ir nekapotus - šiek tiek pakis tekstūra, bet ką jau padarysi, kad taip skubat. :D Tešla turi gautis tiršta, bet maišoma šaukštu ir nebiri. Jei nesmulkinot dribsnių, gali būti kiek biroka, bet nepergyvenkit - kepant sustandės.
2. Įmaišyti norimus priedus.
3. Dviem šaukštais formuoti pirštelius (žr. video) ir dėti ant aliejumi negausiai pateptos kepimo skardos. Pasistenkit, kad būtų panašaus dydžio - tuomet tolygiai iškeps. O dėl grožio - na, kaip ir video autorius sakė: kuo jie negražiau atrodo, tuo skanesni. :D
4. Kepti 180 laipsnių temperatūroje kol gražiai apkeps ir sutvirtės (apie 30 min, bet dėl visa ko patikrinkit). Piršteliai turėtų būti šiek tiek paskrudę išorėje, bet ne perdžiūvę viduje - žodžiu, "chewy".

Labai skanu su migdolų sviestu!