Moliūginė avižinė košė

Moliūgai užauga dideli, o trintos sriubos ir troškiniai gali atsibosti, tad patariame pasiruošti tyrės ir ją naudoti visokiais gyvenimo atvejais. Pasiruošti ją paprasta – nulupti moliūgą, supjaustyti jį riekelėmis ir kepinti orkaitėje kokią valandą. Tuomet ištraukti ir sumalti blenderiu. Šią masę galima užsišaldyti arba susidėti į stiklainius. Vieną iš moliūgų tyrės panaudojimo būdų galima rasti O!Žvėris puslapyje (būtinai pabandysim!), o mes siūlome išsivirti sočią, purią, kreminę pusrytinę košę – moliūginę avižinę!

Dviese papusryčiauti reikia:

• 1,5 stiklinės moliūgų tyrės
• 1,5 stiklinės augalinio pieno arba vandens
• 1 stiklinės avižų dribsnių (ne greitai paruošiamų)
• 0,25 stiklinės džiovintų spanguolių arba razinų
• 0,5 a. š. vanilinio cukraus
• 1 a. š. malto cinamono
• 1 a. š. malto muskato
• 1 a. š. maltų gvazdikėlių
• pasiskaninimui – moliūgų sėklų (kepintų)

Kaip paruošti?

Džiovintas spanguoles užpilti verdančiu vandeniu – kad aliejus ir cukrus kažkiek nusiplautų.

Į puodą (geriausia – storu dugnu) sukrėsti moliūgų tyrę, įpilti vandens, sumaišyti ir užvirti. Tada suberti avižas, prieskonius, vanilinį cukrų, sumažinti ugnį ir virti. Verdant patariu visąlaik maišyti, nes košė virdama kartais pokši ir dar mėgsta priskresti prie dugno.

Galiausiai suberti nuplikytas spanguoles. Maišyti, kol košė „suvirs“ iki mėgstamo skystumo ir kremiškumo. Pagardinti ant sausos keptuvės kepintomis moliūgų sėklomis.

Humusas

Kai žmonės klausia, ką gero galima nuveikt su tahini, pirmiausia rekomenduojam pasigaminti naminio humuso, tad net šiek tiek gėda, kad tik dabar dalinamės ~mūsišku~ humuso receptu. Šiaip jau jis tradiciškai gaminamas iš avinžirnių, bet labai skanu ir iš pupelių arba raudonųjų lęšių. Pastarieji labai pasiteisina, kai staiga užsinori humuso, bet neužsimerkei iš vakaro avinžirnių arba pupelių. Išverda per keliolika minučių ir labai skanu! Bet šįkart mes susiplanavom savo pietus iš anksto, tad gaminom humusą iš pupelių.

3 žmonėms sočiai pavalgyti arba keliskart užkąsti reikės:

• 2,5 stiklinės avinžirnių/pupelių/lęšių,
• 1,5 v. š. tahini,
• 2 šaukštų kokio nors skanaus nerafinuoto aliejaus (mes naudojom šalto spaudimo rapsų aliejų, bet dažniausiai siūlomas alyvuogių aliejus),
• 1-2 šaukštų citrinos sulčių (pagal skonį)
• druskos, pipirų ir kumino ir kitokių indiškų prieskonių pagal skonį,
• 1-2 skiltelės česnako (tikrai nebūtina – labai skanu ir be jo),
• vandens pagal situaciją.

Ką daryti:

• Avinžirnius rankiniu blenderiu arba maisto smulkintuvu sutrinti kartu su aliejumi ir šlakeliu vandens taip, kad daugmaž viskas susitrintų ir gautųsi kažkas panašaus į bulvių košę.
• Sudėjus tahini ir supylus citrinos sultis su dar trupučiu vandens, blendinti viską dar kartą, kad gerai išsimaišytų.
• Pagal poreikį vis pilti po truputį vandens, kol gausis tinkama tepimui masė. Turėkit omeny, kad humusas stovėdamas šiek tiek sutirštėja, tad tegul jis lieka šiek tiek skystesnis negu norėtųsi.
• Paskaninkite druska, pipirais ir kuminu. Jeigu norisi, išspauskit česnako.
• Tepkit ant trapučio, duonos, valgykit su šviežiomis daržovėmis (pvz., kabinkit morkų lazdelėmis) arba kaip garnyrą.

Skanaus!

Riešutų (ne)pienas ARBA Pienas sviestuotas

Jei mėgstat sausus pusryčius, pienišką košę arba dar kažką, kur reikėtų pieno (kad ir balintą kavą!), labai paprasta namuose pasidaryti riešutų (ne)pieną. Lengviausia jį daryti iš anakardžių, nes juos galima trumpai pamirkyti, tad jei pamiršot užsimerkti riešutus iš vakaro – ne bėda.

0,5 l pieno reikės:

• 2 saujų riešutų arba sėklų (anakardžių, migdolų, saulėgrąžų…),
• pusės banano arba poros datulių,
• 1 šaukšto riešutų sviesto.

Ką daryti:

Nakčiai arba, jei naudojat anakardžius, bent jau pusvalandžiui pusėje litro vandens užmerkti dvi saujas nuplautų riešutų.
Iš ryto nupilti vandenį, kuriame jie mirko, užpilti tuo pačiu kiekio šviežio ir viską suplakti kokteilinėje kartu su puse banano arba pora datulių.
Įkrėsti šaukštą norimo riešutų sviesto ir dar paplakti, kad išsimaišytų – bus skaniau, kremiškiau ir sočiau!
Na, o tada, aišku, naudokit pagal paskirtį – pvz., pilkit viską ant sausų pusryčių ir valgykit, niam! Jeigu norisi užbalinti kavą, galit prieš naudojant nukošti marle, kad nebūtų nuosėdų.
Mūsų namuose riešutų melžėja dažniausiai yra Dovilė, tad ji rekomenduoja išbandyti anakardžių riešutų ir anakardžių sviesto derinį. O šiaip, galimybės eksperimentavimui plačios – kaip ir mūsų riešutų sviestų asortimentas. :3

Riešutų sviesto ir bananų duona

Mes labai mėgstam bananus. Širdis plyšta, matant kokiomis kainomis jie pardavinėjami. Todėl tenka kartas nuo karto vis prasieiti pro daržovių kioskus arba turgus ir paieškoti nukainotų puikiai sunokusių bananų. Tada didžiąją dalį sutrinam ir užsišaldom (tada naudojam košėms, kokteiliams arba kepiniams), o likusius pasiliekam greitam suvalgymui arba bananų duonai. Bananų duonai tokie bananai kaip tik puikiai tinka, nes kuo jie labiau sunokę, tuo geresnė duonos tekstūra ir tuo ji saldesnė.

Šitas duonos receptas gimė tada, kai sugalvojom sunaudoti ne tik turimus bananus, bet ir eksperimentinį žemės riešutų-razinų sviestą (kažką panašaus malame ir klientams, tik jame razinos nėra sumalamos kartu su sviestu). Vieno valgyti kažkaip nesinorėjo, nes jis pernelyg saldus, o sviestą išmesti... jūs gal juokaujat. Tai va, atlikus trumpą research'ą internete, pamačiau, kad kiti maisto blogeriai nelabai kepa tokią duoną, kokią įsivaizdavau, kad noriu iškepti. Jie kepa arba šiaip bananų duoną su trupučiu riešutų sviesto, arba dalyką, nė iš tolo neprimenantį duonos. Kažką panašaus radau čia, bet kai pamačiau, kad reikia 3/4 puodelio aliejaus... Kam tada tas riešutų sviestas, jei šitiek aliejaus dar reikia pilti?! Teko modifikuot. Gavosi turtinga, soti, saikingai saldi, puri ir drėgna bananų duona.

Kepaliukui reikės:

• 4 vidutinių puikiai sunokusių bananų (kuo juodesnė žievė – tuo geriau),
• 3/4 puodelio žemės riešutų sviesto (žinoma, tiks ir kitos rūšies, jeigu norisi),
• ~40 g razinų (bus saikingai saldu) arba galima keisti kokiu 1/3 puodelio cukraus,
• šlakelio augalinio pieno,
• 1,5 puodelio miltų (1 puodelio kvietinių ir 0,5 puodelio rupių avižinių). Galit bandyti kepti vien su avižiniais miltais – turėtų būti skanu, tik kepinio tekstūra ir kepimo laikas skirsis. Pasidalinkit įspūdžiais komentaruose, jei bandysit!
• 1,5 a. š. kepimo miltelių,
• žiupsnio druskos, šaukštelio cinamono ir vanilinio cukraus,
• dar saujos razinų įmaišymui (nebūtina).

Ką daryti:
Įkaitinkit orkaitę iki 180 laipsnių.
Rankiniu blenderiu arba šakute sutrinkit bananus.
Jei norit saldinimui naudoti razinas, riešutų sviestą virtuviniu kombainu permalkit kartu su razinomis, kol gausit vientisą masę. Jeigu saldinsit cukrumi, praleiskit šį punktą.
Gerai išmaišyti bananus su riešutų sviestu (ir cukrumi, jei naudojat). Įpilkit šlakelį pieno ir gerai išmaišykit.
Atskirame inde persijokit naudojamus miltus. Sumaišykit juos su kepimo milteliais, vaniliniu cukrumi ir cinamonu.
Drėgną masę įmaišykit į miltus. Turėtų gautis tiršta ir lipni, bet šaukštu išmaišoma masė.
Įmaišykit razinas arba kitus priedus, kuriuos norit rasti duonoje.
Krėskit tešlą į aliejumi pateptą skardą, drėgna ranka išlyginkit paviršių ir kepkit apie 40 minučių arba kol iškeps, t.y. įsmeigę dantų krapštuką į kepaliuko vidurį, jį ištrauksit švarų.
Milda sakė, kad šilta skanesnė, bet paskui persigalvojo. Bet kuriuo atveju, geriau bent keliolika minučių atvėsinkit prieš pjaudami.

Linkim kantrybės, uodžiant nuostabų po visus namus pasklidusį kvapą ir laukiant, kol duona iškeps, o paskui – pravės!

Greitas obuolių pagardas

Ką reiškia rašyti maisto blog'ą?
1. Gaminti įdomų ir skanų maistą, net jei ir tingi, nes nori įkelti naują receptą.
2. Valgyti atšalusį maistą, nes pusvalandį stengiesi nufotografuot jį taip, kad perteiktum jo nuostabumą. (Na, fotografuoja visada Milda, bet Dovilei kažkaip nejauku vienai valgyt, tai kartais ir ji solidarizuojasi.)
Taip buvo ir su šiuo receptu. Sugalvojom jį įdėti, nes jis yra juokingai paprastas ir greitas, todėl puikiai tinka skubiems rytams, kai norisi skanių pusryčių, bet nėra laiko, pvz., gaminti obuolpyragiškos košės "padažą". Tai, žodžiu, receptas paprastas, bet valgėm šaltus pusryčius. Vis tiek buvo labai skanu!

Reikės:

• 2 obuolių,
• 1 šaukšto citrinos sulčių,
• žiupsnio druskos,
• cinamono ir kitų norimų prieskonių (kardamono, cinamono, imbiero),
• 1 šaukšto kokio nors sirupo: agavų, klevų arba Sweet Freedom – rekomenduojam, labai skanus ir universalus.

Ką daryti:

1. Obuolius supjaustyti nedideliais kubeliais ir sudėti į dubenėlį.
2. Sumaišyti juos su ctrinos sultimis, žiupsniu druskos, prieskoniais ir sirupu.
3. Dėti į mikrobangų krosnelę ir, priklausomai nuo obuolių, jų supjaustymo stambumo ir krosnelės galingumo, kaitinti 3-6 minutes arba kol suminkštės.

Valgyti su blynais, koše arba tiesiog dėti ant trapučio/bulkos su riešutų sviestu! Labai tinka migdolų sviestas. 

Skanus ir šaltas!

Kreminė moliūgų sriuba

Pildom paprastų, bet neprastų sriubų archyvą. O kadangi jau prasidėjo moliūgų metas, įtariam, kad tai bus ne paskutinis receptas, kurio pagrindinis ingredientas – ši įstabaus dydžio daržovė, labai plačiai pritaikoma kulinarijoje. Sriuba, kurią siūlom pasigaminti – lengvai ir greitai paruošiama, jai nereikalingi jokie įmantrūs ingredientai, o jos kremiškumas ir švelnus skonis labai maloniai nuteikia ir motyvuoja įsipilti dar. :3

4 žmonėms turėtų užtekti:

• ~700 g išdarinėto moliūgo,
• 3 nedidelių bulvių,
• 1 nedidelės morkos,
• 1 nedidelės paprikos,
• 2 skiltelių česnako,
• 1 saujelės šiaudeliais supjaustyto poro,
• 1 kubelio sultinio,
• ~800 ml vandens (geriau pradžioje įpilti mažiau, o paskui, jei matot, kad bus per tiršta, įpilti dar).

Ką daryti:

1. Sukapoti česnaką, morką supjaustyti griežinėliais, o moliūgą, bulves ir papriką – nedideliais kubeliais.
2. Puode ant aliejaus pakepinti porą, česnaką, morką ir papriką. 
3. Kai viskas šiek tiek suminkštėja, pilti vandenį, suberti moliūgą ir bulves. Įmaišyti sultinio kubelį ir virti uždengus ant vidutinio stiprumo ugnies, kol viskas suminkštės.
4. Sutrinti rankiniu blenderiu arba kokteilinėje (tik atsargiai, kad indas nesutrūktų!) Jei reikia, dar pasūdyti. Paskaninti šviežiai maltais pipirais.

Galima pabarstyti skrudintomis saulėgrąžomis, šviežiomis petražolėmis ar dar kuo nors, kas šauna galvon.

Bevarškėčiai - varškėčiai be varškės

Kai kuriems žmonėms tapus veganais sunku pamiršti sūrį, varškę ar kepsnio aromatą. Todėl yra kuriami pakaitalai, skoniu ir kitomis savybėmis primenantys pieno ar mėsos produktus. Mums tokio poreikio nėra, tiesiog nepasiilgstame, bet kartais netyčiom gaunasi kažkas, kas primena neveganišką maistą. Taip vieną kartą ir gavosi veganiški varškėčiai, kuriuos Dovilė pavadino bevarškėčiais. Varškėtiško skonio jiems suteikė sojų jogurto rūgštelė, o prie tekstūros prisidėjo namuose maltų avižų miltų birumas.

Dviems žmonėms reikia:

• 1 stiklinės avižų miltų
• 1 a. š. kepimo miltelių
• 1 a. š. vanilinio cukraus
• 1 v. š. maltų linų sėmenų (nebūtina)
• 1 v. š. cukraus (nebūtina)
• žiupsnio druskos
• 1 sunokusio banano
• 1 stiklinės sojų jogurto
• 2 v. š. aliejaus
• 2-3 v. š. vandens

Kaip gaminti?

1. Sumaišyti sausus ingredientus.
2. Į juos supilti jogurtą, aliejų, vandenį, sukrėsti šakute sutrintą bananą, 
3. Viską gerai išmaišyti; tešla turi būti gana tiršta (juk tai „varškėčiai“!), bet jeigu visai nekrenta nuo šaukšto, įpilti dar 1-2 šaukštus vandens.

Tešla prieš kepimą

Įkaitinti keptuvę, patepti ją aliejumi ir šaukštu krėsti tešlą. Bevarškėčius kepti ant vidutinės ugnies. Apversti, kai blyno kraštai parus.