Apie sorų kruopas

Sorų kruopos yra nuostabios, nes jos:

• sąlyginai nebrangios,
• neturi stipraus skonio, todėl yra universalios,
• yra maistingos.

Sorose nėra glitimo ir jos yra vienos iš baltymingesnių kruopų. Pvz., puodelyje virtų grikių yra maždaug 5,7 g baltymų, ryžių - 4,4 g, o sorų - 6,1 g. Jose taip pat yra daug B grupės vitaminų bei mineralų: vario, geležies, magnio, mangano ir cinko.

Nors soras verdant* jaučiamas itin stiprus kvapas, išvirusios jos neturi stipraus skonio, o puri jų tekstūra labai primena kuskusą. Dėl šių jų savybių jas galima labai plačiai naudoti virtuvėje: pradedant konditerija (dėti į kepinius - tiek virtas, tiek nevirtas), baigiant troškiniais ir košėmis. Pavyzdžiui, mūsų tinklaraštyje aprašytame ryžių su morkomis ir razinomis recepte ryžius galima pakeisti sorų kruopomis ir taip mėgautis tikrai ne mažiau skaniu, bet maistingesniu ir puresniu patiekalo variantu.

* Mes soras verdam taip: kruopas pirmiausia kurį laiką paskrudiname sausame puode, kol pasklinda stiprus kvapas (tik reikia nuolat maišyti ir žiūrėti, kad kruopos nesudegtų). Paskrudusias kruopas užpilam maždaug dvigubai didesniu kiekiu vandens, įberiam žiupsnį druskos ir verdam uždengtam puode ant silpnos ugnies, kol kruopos išverda ir vandens beveik nebelieka. Tuomet išjungę ugnį kuriam laikui paliekam uždengtas - kad kruopos spėtų sugerti visą likusį vandenį. 
Prieš naudojant, papurenam šakute.
Verdant dar galima įpilti kelis lašus aliejaus: tiek dėl skonio, tiek dėl turtingesnės tekstūros.

Tiesa, soros yra labai linkusios sugerti skysčius, todėl nerekomenduojam jų, kaip kokių ryžių, išsivirti iš anksto daugiau ir pasilikti šaldytuve kitai dienai - jos tiesiog sušoks į gabalą ir taps nebe tokios malonios tekstūros. Geriausia jų virti tiek, kiek tą dieną reikės.